Sveiki, skaitytojai,
Šįkart noriu grįžti į
komedijų pasaulį ir pristatyti filmą „Džefas,
gyvenantis namuose“ (angl. Jeff who
lives at home) (2011), kurią galima laikyti visais atžvilgiais netipine
komedija. Kodėl? Visų pirma dėl scenarijaus. Istorija pasakoja apie
trisdešimtmetį vyruką, kuris vos sugeba užsirišti batų raištelį, gyvena pas dar
dirbančią motiną, sėdi ant sofos, žiūri filmus ir nė iki parduotuvės negali
nueiti. Sakytume, sunkus auklėjimo atvejis, tačiau tai istorija apie ypatingą
vieną šeimos dieną: brolis atsiduria ties skyrybų slenksčiu, motina savo gimimo
dienos progą sulaukia slapto gerbėjo, o Džefas, parūkęs žolės ir prisižiūrėjęs
filmų, seka Kevino vardo ženklais...
Situacija daugiau nei
absurdiška, ypač keistas atrodo Džefo charakteris, kuris nė kiek neprimina
komedijinio personažo ir atrodo nemotyvuotas adaptuotas vaikėzas, neišaugęs nuo
motinos žįsto spenio. Liūno personažo linksma istorija, taip galėtume
apibūdinti šį filmą, kuris pateikia staigmenų tiek savo istorija, tiek ir
netipine komedijos režisūra – kadrai nekomerciniai, dažnai vizualiai svyruojantys,
o herojų poelgiai toli gražu neherojiniai, ne tokie naiviai nuaštrinti, kaip
būna daugeliame komedijos filmų, todėl priimant ir atpažįstant filmo savitumą,
kitoniškus režisierių niuansus, lengviau ir linksmiau žiūrisi.
Filme pasirodo komedijų
princas Ed Helms, kuris atlieka gana tipišką vaidmenį. Stebino Susan Sarandon
netipinis motinos vaidmuo ir visiškai iki šiol akių neužkabinęs „Kaip aš
susipažinau su jūsų mama“ serialo aktorius Jason Segel. Taigi... Šaunioji
šeimynėlė per vieną dieną tampa keista didvyrių šeima, pakeitusi savo
asmeninius gyvenimus 180 laipsnių kampu. Smagus filmas.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis:
60/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą