Filmas: "Aš ir Erlas, ir mirštančioji" / "Me and Earl, and the Dying Girl"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart labai trumpai apie filmą „Aš ir Erlas, ir Mirštančioji“ (angl. Me and Earl and the Dying Girl) (2015). Tai kino kritikų ir žiūrovo pripažinta režisieriaus Alfonso Gomez-Rejon kino juosta, kuri itin turėtų patikti paauglių ir jaunuolių auditorijai. Istorija pasakoja mirštančios nuo vėžio merginos istoriją, bet iš esmės istorija apie jauną vaikinuką ir jo besiplečiantį pasaulį – viename fronte jo santykiai su vaikystės draugu, o kitoje mirštančioji, kuri moko jį pareigos jausmo ir šiaip brandina kaip asmenybę.

Viskas būtų labai paprasta ir netgi banalu, nes filmų apie jaunus žmones, sergančius vėžiu, yra tiek prikurta, kad nors vežimu vežk, paskutinį kartą tikriausiai mačiau „Dabar viskas bus gerai“ ir „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ir, tiesą sakant, ši tema kuo toliau, tuo darosi nuobodi kine – gailesčio išspaudimas ir žaidimas rimta tema jau nebestebina, nebestebina ir vis originalesni ir žaidybiniu pagrindu pateikti požiūriai į mirštančiuos jaunuolius. Tiesiog viskas mano akims darosi banalu. Šis filmas visgi pasakoja neeiliniu tonu, jame gausybė įdomių situacijų, originaliai pateiktų ir surežisuotų. Čia nemažai liūdnojo humoro elementų, atmosferos ir nuotaikų, kurie su realiomis situacijomis neturi nieko bendra, bet žavu žiūrėti vien dėl pateikimo ir režisūros, o šiaip tema gana pasirodė „išėsta“ ir nuobodoka.

Filmas tikrai daug kam tiks ir patiks. Paskutinės filmo minutės išties „sugriebė už širdies“, gražūs simboliniai elementai, kai filmus kuriantis jaunasis mėgėjiškas režisierius pats ligoninės palatoje, projektoriaus šviesoje atsiduria filmo kadruose... Tokie smagūs ir talentingai apgalvoti filmo judesiai ir sprendimai išties teikia malonumo, bet, dievaži, nustokite kurti tuos „Įsimintino kelio“ siužetus, kiek galima apie tą patį ir tą patį? Greitai pradėsiu vengti tokių filmų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.9 

Jūsų Maištinga Siela