Sveiki,
Ar čia man vienam Lietuvoje darosi ankšta? Reikia paburbėti ir būtinai „ant
viso svieto“. Paskutiniu metu man,
tiesą sakant, per daug Užkalnio. Užkalnis tą, Užkalnis aną... Užkalnis papeikė,
Užkalnis sukritikavo, Užkalnis nusispjovė, Užkalnis sumalė į miltus, Užkalnis
tyčiojasi, Užkalnis prieš patyčias... Žodžiu, Už to Kalno Užkalnis ir galėtų
pasilikti, pasistatyti sau pirkią, priimti kokią Moniką Šalčiūtę, kuri gamintų
maistą, įsirengti prabangų restoraną, užkandžiauti žmonėmis ir politikais (lyg
politikai ne ta pati mėsa? žinoma, ne, skanesnė.).
Lygiai taip pat galiu pasakyti apie Egidijų Dragūną. Na, kiek gi galima
apie jo sezoninį vairavimą neblaiviam? Prabraukia pro arenas, susimoka baudas,
labdarai numeta, užgeria, sėda į automobilį, važiuoja pas policininkus ir vėl
tas pats per tą patį, o mums linksma ir gražu. Žinoma, kol nenudauš kokios per pėsčiųjų
perėją ėjusios mokinukės, kuri rankoje nešėsi žalią popieriaus lapą, ant kurio
nupiešta jauki boružėlė, gal dar aukščiau ir saulytė išlindus, kruopščiai
nupieštos gėlytės... Šitas istorijas mes žinome, bet ne, mums reikia skandalų, sekso,
alkoholio ir kraujo! Todėl reikia ir girto važinėjančio SEL‘o ir Užkalnio
apsilankymo restoranuose ir, neduok Dieve, kebabinėse, kad spauda galėtų
skandalingai užrašyti ką nors iššaukiančio.
Kur kas įdomiau, kaip Norvegijoje Darius Samaitis rado pieno butelyje tarp
miškų pragulėjusį apie 65 metus piniginį lobį! Kodėl neįvyko šiemet Mis Lietuva
2015 rinkimai – juk tai kriminalinio lygio išpuolis prieš grožį. Kol rašiau
pirmą pastraipą apie Užkalnį, – šmaukšt! braukšt! – paskelbė Nacionalinės
kultūros ir meno premijos laureatus. Žinoma, mane labiausiai domina literatūra,
nes kad ir kaip mėgčiau teatrą, jame lankausi itin retai (kokios kainos!),
todėl ir aktorių vardai lieka neravėtas miškas. Šiaip džiaugiuosi, kad eseistė
Giedra Radvilavičiūtė gavo premiją. Argi ne puiku!? Bet kam tikriausiai tai
rūpi, nes mano postų jau seniai facebook‘e niekas nebelaikina, įdedu kaip į kokį pieno butelį žinutes apie kultūrą,
meną, mokslinius tyrimus, atrastas planetas ir išsiunčiu į internetinį kosmoso
vandenyną, nes niekam tai nebeįdomu, niekas net neskaito, o štai kaip kebabo padažas
užtiško iš to paties facebook‘o laimėtų
marškinėlių, tai to superinio įvykio
fotografija įmesta į srautą iškart sulaukia daugybės nykščių į viršų. Sakysite,
kas per draugai sėdi mano facebook‘o
ratelyje (dievaž, kaip kokioje sektoje! bažnyčioje?), tie patys Radži, Užkalnis,
žmogaus teisių aktyvistai, rašytojai, ponai, tinginiai, klubuose susipažinę su
manimi, giminaičiai savais interesais ir vaikystės klasiokai, kurie sėdi savo novergijose ir skrodžia žuvį, nes ne kasdien
jiems pavyksta rasti šlamančių pieno buteliuose.
Sakau, Jums, kad norint, kad kažkas kažką pasakytų apie Nacionalinę
kultūros ir meno premiją arba bent jau palaikintų,
reikia premiją įteikti Užkalniui ir SEL‘ui su Šalčiūte – už skvarbią visuomenės
analizę ir eseistinių tekstų kokybę.
Jūsų Maištinga Siela
Nu jo man ir Užkalnio ir Selo smarkiai per daug paskutiniu metu. Selo tai jau kokius 1,5 metų per daug, kai ištisai skelbiami straipsniai apie būsimus koncertus su jau vemti verčiančia fraze "Bus daug garso ir šviesų...", kurią aišku pamini ir ko ne kiekvienas komentatorius pasisakantis po straipsniu. Bet kita vertus, teisybę sako, juk be tų šviesų ir garso daugiau nieko gero ten ir nėra. Šalčiūtės jau kaip ir mažėja pastaruoju metu, tfiu tfiu tfiu per kairį petį.
AtsakytiPanaikinti