Sveiki, skaitytojai,
Meryl Streep, Meryl Streep, Meryl Streep... Šiemet tikriausiai pamačiau
rekordinį kiekį filmų su ja, praktiškai visus nematytus jos nominuotus „Oskarui“
ir šiemet dar pasirodė naujas filmas „Roko
karalienė“ (angl. Ricki and The Flash)
(2015), kuris sulaukė gana vidutiniškos sėkmės ir gana vidutiniškų kino kritikų
atsiliepimų. Režisierius Jonathan Demme, sukūręs legendinį „Avinėlių tylėjimą“
(1991), „Filadelfija“ (1993), „Reičel išteka“ (2008), šįkart ėmėsi kur kas linksmesnio
filmo, nors tenka pripažinti, kad ankstesnieji jo filmai išties puikūs ir jų
temos nepaviršutiniškos ir įdomios. Tai vienas iš režisierių, kurį mėgsta kino
gurmanai, aš irgi.
Visgi „Roko karalienė“ tikriausiai vienas silpniausių šio režisieriaus
darbų. Tiesiog gal tema ir nėra paviršutiniška, bet viskas taip suslėgta, kad
primena pusiau banalią romantinę komediją. Kad ir pats Meryl Streep vaidmuo
gana dviprasmiškas – iš vienos pusės garsi autoritetą turinti aktorė daro naują
pašėlusį amplua, todėl be galo įdomu, o iš kitos pusės – na, kažkoks cirkas,
specialiai publikai parenkami personažai „ne tipažai“, juk visi norės žiūrėti į
močiutę rokerę, dvelkia kiču! Ir žinoma, jeigu M. Streep nebūtų atlikusi šio
vaidmens, o tarkim menkai kam žinoma antro plano aktorė, tai tikriausiai filmas
žiūrėtųsi dar prasčiau...
Ne, filmas nėra prastas, jį tikrai žiūrėjau su malonumu – ir kikenau sau,
ir buvo retkarčiais gaila. Viskas čia saikingai surežisuota, o ir M. Streep
galia vis dar kausto dėmesį, juolab, kad filmas muzikinis ir tikrai ne kartą
išgirsite filme dainuojant. Tas faktas nieko nestebino, nes ir anksčiau ji
dainuodavo kine, tereikia prisiminti miuziklą „Mama Mia“ ar dramą „Linkėjimai
nuo bedugnės krašto“. Žodžiu, netikėta buvo tai, kad filme ji vaidina su savo
tikra dukra (tą tikriausiai visi pasako recenzentai) Mamie Gummer. Nenuginčysite,
jos tikrai turi panašių bruožų, tačiau kokia M. Streep buvo gražuolė savo
dukters metų, sunku apsakyti.
Na, ir daug dainų, roko ir country baladžių, baro kvapų, apgailestavimo, „susitupėjimo“.
Žinoma, labiausiai žiūrovui rūpi motinystės ir šeimos santykiai, kurie gana
gyvenime „tokie“ retai pasitaiko, tačiau viskas atleidžiama ir pagaliau
susitaikoma. Gražus ir mielas filmas, o kiek vertingas – sunku pasakyti, kai
kiekvienas tą vertę supranta kitaip.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 54/10
IMDb: 6.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą