Sveiki,
Daug kam patikęs filmas „Mirties namai“ (angl. Don‘t Breathe) (2016) suviliojo ir mane.
Juk kažkada mėgau gerai sukaltus siaubo trilerius. Dievaži, tebemėgstu ir šiandien,
todėl kritikų pagirtą ir Lietuvos žiūrovų geru žodžiu paminėtus „Mirties namus“
turėjau pamatyti. Tiesą sakant, žinau, kodėl šis filmas taip visiems tiko ir
patiko – čia tikrai netrūksta veiksmo ir įtampos, konstruojamos situacijos
praktiškai be pertrūkio demonstruojamas kaip kompiuterinis žaidimas, kad
belieka tik statyti sumą ir bandyti nuspėti, kuris iš veikėjų liks gyvas. Jeigu
kas nors apskritai liks gyvas...
Tiesą sakant, kad ir koks
šis trileris gali pasirodyti geras kitiems, man jis susižiūrėjo gana
vidutiniškai. Pripažįstu, kad režisierius šįkart pasistengė, kurdamas įtemptą
siužetą ir, rodos, iš jau šimtus kartų nuvalkioto siužeto – jaunuoliai įsibrauna
apiplėšti namo šeimininko – patys gauna į kaulus. Ką čia į kaulus, juos tiesiog
pamažu išskerdžia. Kažkur matyta, regėta... Be to, kad nesijaučia vilkinimo ir
įtampos tikrai užtenka, visgi pasigedau įdomesnių idėjų, įmantresnio siužeto ir
kokių nors netikėtų veikėjų veiksmų ir psichologijos posūkių, nes dabar kol kas
atrodo, kad viskas, kad ir gerai sukalta, vyksta pagal gerai pažįstamą šabloną.
Kai kurie veikėjų „pasiaukojimai“ tiesiog lindo per gerklę ir nė kiek neįtikino
kaip ir aklo super senuko gebėjimas taikliai šaudyti tamsumoje... Tai išties
toli nuo tikrovės, būtent tikroviškumo ir norėjosi, bet manau, kad filmas
patiks vidutinių siaubo trilerių mėgėjams, nes ko jau ko, įprastos įtampos šiam
filmui tikrai netrūksta.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą