Sveiki,
Dažnas
nori duonos ir žaidimų, ypač dažnas lietuvis to trokšta iš Europos Sąjungos, nė
nesuvokdamas pamatinių šios Bendrijos veikimo principų. Netgi mano senelis
įsivaizduoja maždaug taip: reikia gražiai Briuselyje pasakyti, kad mums blogai,
ir europarlamentarai turi „parvežti“ problemos sprendimą – dažniausiai tai,
žinoma, yra pinigai. Juk mes ES šalis, mus reikia šelpti, kitaip koks tikslas „būti
Europoje“?
Literatūros ir meno korespondentas Marijus Gailius kalbina austrų rašytoją Robert Menasse, kuris neseniai
svečiavosi Lietuvoje ir pristatė savo romaną apie ES pavadinimu Sostinė. Šiame interviu nemažai
paprastų, bet esminių dalykų, kurie paneigia mūsų įsivaizduojamą Briuselio
veikimo aparatą. Taip jau yra, kad dažnas tvirčiausią nuomonę turi apie tuos
dalykus, kurių neišmano, tad pravartu euroskeptikams, nacionalistams ir tiems,
kurie sako, kad Lietuva parsidavė supuvusiems Vakarams ir Briuseliui,
paskaityti šį „sveiką“ interviu. Kadangi interviu „sveikas“, jo kaip tik šioji
žmonių grupė neskaitys. Juk niekas laisva valia nemėgsta griauti savo kvailų
įsitikinimų ir keisti pažiūrų, o tuo labiau pripažinti, kad klydo.
Visgi
Leonidas Donskis buvo teisus,
sakydamas, kad mums ES gyvybiškai svarbi kaip demokratijos rodiklis ir esminis
jos veikimo mechanizmas. Pažiūrėkite, kas nutinka toms mažosioms šalims, kurios
tik imituoja demokratiją ir nepriklauso ES? Baltarusija? Balkanai? Šalys, apie
kurias mažai ką žinome? Tų šalių žmogaus teisės formuojamos pagal griežtą
politikų nuostatą...
Aišku,
mes ilgimės botago, nes esame linkę pamiršti, kad labai lengva nacionaliniais „gerumais“
prisišaukti chaosą ir diktatūrą. Nesakau, kad Lietuva itin demokratiška, nes
demokratija apskritai netikiu, tačiau tikiu demokratijos iliuzija, tuo patogiu „laisvės“
modeliu, kada nesi tiek suveržtas kaip diktatoriaus režime, bet iš esmės
stimuliuoji iliuziją, kad gali kažką nulemti tuose rinkimuose, kad esi svarbus
savo šaliai ir ne vien tik mokesčių mokėtojas, tačiau mąstantis žmogus,
supranta šios sistemos dūmų uždangą... Bent jau turi (kol kas) žodžio laisvę,
gali į lovą pasikviesti kaimynę, pirkti pigesnes/brangesnes dešreles, savaitgalį
praleisti prie ežero, negavęs kilpos ant kaklo. Toji demokratijos iliuzija
patogi žmonėms ir patogi valdantiesiems. Nepameluosiu sakydamas, kad patogi ir
man, tad esu už Roberto Menasse Europos Bendrijos versiją.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą