Sveiki,
Jau
13 metų, kai nebėra Jurgos. Šiandien praverčiau knygas. Žiūrėjau į leidimo
metus. Tada ji dar buvo gyva. Yra knygų, kurios išleistos, kai jos jau nebebuvo.
Čia yra, o čia nėra; čia gyva, o čia jau po jos mirties. Viena mėgstamiausių „Sapnų
nublokšti“ jau skaičiuoja šiemet 20 metų. Tyto albos leidyklos popierius jau
pageltęs. Beveik chrestomatinis. Pamaniau, kaip sunkiai sensta knygos
lentynoje. Beveik surikiuotos kaip ligos patale, neliečiamos šalia viena kitos.
Knygos – kareivių lovos ligoninėje. Puslapius išmušė riebaluotos geltonos
dėmės, o juk jų nebuvo! Iš kur? Kaip? Juk saugojau, niekas nevartė, bet... Aš
nežinau, iš kur atsirado dėmės ir nugarėlės atrodė anksčiau tvirtesnės ir
puslapiai būdavę stangresni. Suseno knygos oda ir kaulai. Suglebo net
neliečiamos.
Praverčiau
knygas ir prisiminiau, kaip Jurgos knygas skaitydavau palėpėje. Išalkęs teksto.
Atrodo, kad tas mano prisiminimas apie save paauglį irgi pagelto. Kažkoks nebe
aš. Ir Jurga jau nebe ta Jurga, kuri buvo anuomet palėpėje: įsivaizduojama,
raudona, aistringa, puolama ir ginama...
Kaip
keistai pagelto jos nebeskaitomos knygos. Neseniai perleido du jos romanas
tokiais tamsiais baisiais „nejurgiškais“ viršeliais. Varčiau. Net pačios
Jurgos, atrodo, ten gerokai mažiau nei su tais knyginiais aprėdais, sukurtais
iš jos dailės paveikslų.
Negaliu
atsistebėti kaip sensta pasaulis be Jurgos. Keistas, paliktas, besikeičiantis. Kaskar
vis labiau primirštamas.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą