Sveiki,
Vokiečių draminė komedija „(Ne)tobulas
vyras“ (vok. Ich bin dein Mensch) (2021) jau spėjo pasižymėti
europietiško kino kontekste. Berlyno kino festivalyje pagrindinė filmo aktorė Maren
Eggert gavo apdovanojimą už geriausią vaidmenį (įdomu tai, kad tai pirmasis
prizas, skirtas aktoriui, nepaisant lyties, ir jis, kaip keistai beskambėtų,
atiteko moteriai). Šiame mokslinės fantastikos komedijoje pasakojama iš dalies
apie ateities pasaulį, iš dalies apie tai, kas jau mūsų visuomenėje vienaip ar
kitaip vyksta. Moteris vardu Alma leidžiasi į eksperimentą ir trim dienom į
savo namus pasiima dirbtiniu intelektu suformuotą Tomą – vyrą robotą, kuris
nuspėja kiekvieną moters troškimą. Kaip galima vėliau įspėti, tobulumas yra
nenuspėjamume ir pačiame netobulume, nes tokia žmogaus prigimtis, todėl viskas
laiku ir vietoje gali kaip reikiant bet ką išvesti iš kantrybės.
Filme pasirodo britų aktorius Dan
Stevens, kuris ir atlieka roboto Tomo vaidmenį. Visgi pats filmas sukaltas
pagal daugelį europietiškas, sakyčiau, ypač prancūziško stiliaus, taisykles. Komedija
nei aštri, nei itin absurdiška, laikosi jau ne tokios ir naujos idėjos t. y.
pakeisti žmogų kažkuo kitu, kas atstovėtų vienatvės valandas. Jeigu matėte S.
Spielbergo „Dirbtinį intelektą“, suprasite, apie ką pasakoju. Filmas subalansuotas
masiniam žiūrovui, nors ir nėra vien tiesmukas ir lėkštas. Filme gvildenamos ne
tik tapatumo klausimai, bet ir gyvenimo prasmės bei dabarties laiko
tendencijos. Santykiai yra nuolatinis kūrybinis darbas ir retsykiais sunkus. Kas
nutinka, jei žmogus nebegali megzti bendražmogiškųjų santykių su kitu žmogumi? Ogi
įvyksta civilizacijos pabaigtuvės, žmonių rasės klestėjimo pabaiga ir nebūtinai
tai gali būti geros tendencijos pokyčiams.
„Tavo skausmas yra reliatyvus, todėl
apgailėtinas,“ – sako robotas Tomas moteriai, kuri prarado kūdikį. Žmogaus ryšys
ir roboto „supratimas“ pagrindinę veikėją apsvaigina karčiomis iliuzijomis, jog
galima mylėti robotą taip pat, kaip ir gyvą žmogų. Mes, žiūrovai, beveik
patikime, kad filmas stebuklingai (kadangi komedija) išgelbės veikėją ir ji
Maljorkoje gers šampaną su humanoidu, tačiau tikrovė tokia, kad moteris pripažįsta,
jog save apgaudinėja, ir ima suvokti apskritai šių santykių sistemos baisumą. Esminis
ir tikriausiai reikšmingiausias klausimas, taip ir neištartas filme,
tikriausiai yra: ar mes suvokdami, jog tai absurdiškai netikra, vis tiek
rinksimės gyventi saviapgaulėje, o gal mokysimės netobulai gyventi savitus
gyvenimus su žmogiškosiomis ydomis? Nuotaikingas, tačiau nebanalus filmas,
keliantis įdomius klausimus. Ir jeigu ne komedijos aspektai, iš šios medžiagos
išeitų rimta drama.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą