Sveiki,
Kiek netikėta „propagandinė“ citata,
sakytų homofobijos šalininkai, bet visgi daug priverčia pergalvoti apie mus
pačius. Kokiomis smegenimis mąstome ir kokiomis kategorijomis skirstome žmones.
Kodėl lytinė orientacija vis dar yra svarbus viešosios nuomonės aspektas?
Aišku, tai labai lėtai nyksta, bet visgi nesiliovę klausimai atlikėjui Donatui
Montvydui apie seksualinę orientaciją, nors jis turi žmoną ir du vaikus,
rodo šį tą apie viešąją erdvę ir žmones. Tai kelia klausimų ne pačiam Donatui,
o tam vyriško įsivaizduojama mačisto pradui, kuriuo turi būti „apdovanoti“
visi vyrai, nes kitaip esi kažkoks... Ir jeigu esi kažkoks, kad ir biseksualus,
tai turi viešai deklaruoti kaip tapatybės kortelę.
Man patiko Montvydo atsakymas, jog jis
regis žmones, o ne lytį ir trauka apibūdinama ne vien stereotipiniais standartais.
Būti nesdantartišku visais laikais buvo sunku, šie, sakyčiau išlaisvina, praturtina
ir apdovanoja galimybe kitoniškiau ir kitaip pajusti pasaulį, save ir gyvenimą.
Tad džiaugiuosi už Donato ne seksualinę tapatybę, bet už tai, kaip jis mąsto ir
suvokia žmogaus seksualumo įvairovę.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą