Sveiki,
Duodama interviu rašytoja Vanda
Juknaitė portalui 15min.lt, kaip visada, nedaugžodžiavo. Pristatydama savo
naujausią knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ ji vėl atviravo apie savo
pasikeitusį požiūrį į eutanaziją. Apie šiuos sudėtingus dalykus ji pasakojo
pjesėje „Ponios Alisos gimtadienis“ prieš dešimt metų. Šiandien rašytoja kovojanti
su sunkia liga jau į šį reikalą žiūri kiek kitaip. Taip ir ateina nauji
suvokimai. Aš prie V. Juknaitės citatos pridėčiau, kad aiškiai juntama
tendencija, jog senas žmogus su ligomis visuomenėje yra rakštis užpakalyje,
todėl tą rakštį tenka ištraukti. Gal iš tikrųjų artėjame prie antiutopijos,
kada bijodamiesi naštos priimame sprendimus, kad bus oriau nerūpintis vieni
kitais, o praryti cianido kapsulę arba pilietiškai vardan gerovės valstybės (ačiū,
p. Nausėda, už metų posakį!) pasinaudoti oria eutanazijos būdele?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą