Sveiki,
Keista, kad iki šiol mūsų
nepasiekė filmai apie legendinė vaikų rašytoją Astrid Lindgren, tačiau
baigiantis antrajam šio amžiaus dešimtmečiui, regis, skandinavai atsitiesė ir
suskubo sukurti net du filmus apie garsiausias vaikų rašytojas: „Tuvė“ (2019)
apie Tove Jansson ir „Astridos Lindgren jaunystė“ (sved. Unga Astrid)
(2018) – pastarąją pirmiausia ir nusprendžiau pasižiūrėti. Filmą režisavo danų
režisierė Pernille Fischer Christensen, dirbdama su švedų, danų ir norvegų
garsiausiais aktoriais. Tas, kas nepraleidžia naujienų iš Skandinavijos per
Scanoramą, manau, ne vienas veidas ar aktorius bus atpažintas šiame filme.
Filmas pasakoja apie
Švedijos provincijoje religingoje daugiavaikėje šeimoje gyvenančią Astrid
Ericsson (mergautinė pavardė). Kurį laiką mes stebime Astridą šešiolikmetę,
primenančią Pepę Ilgakojinę su dviem kasytėm, kuri išdykauja ir pernelyg dažnai
yra nepaklusni ir pasižyminti berniokiškumu. Galiausiai imlų mergaitės būdą
pastebi vietos laikraštis, į kurį ji pakviečiama dirbti, o ten netrunka
įsivelti į meilės romaną su gerokai vyresniu, vaikus turintį ir neišsiskyrusiu redaktoriumi.
Nuo jo šešiolikmetė Astrida susilaukia sūnaus ir viskas pamažu ima panašėti į
baisiausią jaunos merginos gyvenimo košmarą. Prisiklaususi vyro pažadų, ji
iškeliauja į Daniją ir ten pagimdžiusi palieka naujagimį, o namuose dėl
religingų tėvų yra priversta meluoti, kad ji mokosi užsienyje. Sunkus jaunos ir
naivios merginos gyvenimas verčia kuo greičiau subręsti ir pamiršti
mergaitiškus žaidimus. Galimas daiktas, kad vėliau tai turės įtakos ir busimiems
rašytojos romanams, apsakymams vaikams. Ankstyvi suaugusiųjų sunkumai suformavo
jautrią, empatišką ir kartu atsakingą merginą, kuri nepalieka savo sūnaus
Danijoje, o po trejų metų parsiveža vaiką, nepaisant to, ką aplinkiniai pasakys.
O netrukus susipažįsta su savo pirmuoju vyru Lindgrenu, kuriems, deja, nelemta
ilgai gyventi drauge, nes 1951 m. vyras miršta, tačiau toji istorija
nebeparodyta filme...
Manau, tai svarbus
filmas, perteikiantis menkai kam žinomus faktus apie A. Lindgren jaunystę. Filme
vaizduojanti mergina tikrai išgyveno neeilinius sunkumus, tačiau tikriausiai
dažna mergina kiekvienoje giminėje tuo metu turėjo panašios patirties, nes
turėti nesantuokinį vaiką ir dar šešiolikos, kai jauti tėvų spaudimą, motinos
atšiaurumą ir turi slėpti kelionėje savo „padėtį“, ne vieną merginą traumavo.
Labai panašiai išgyveno daugelis airių merginų, kurios buvo priverstos
slapstytis ir meluoti dėl visuomenės spaudimo ir reputacijos.
Nepaisant šios
tragedijos, manau, šis filmas vykęs dėl savo gyvumo, kurį sukūrė pagrindinė švedų-danų
aktorė Alba August, pasinėrusi visomis išgalėmis į šį žaižaruojantį ir įvairias
charakterio spalvas atskleidžiantį vaidmenį. Sunku pasakyti, ar tokią Astridą
įsivaizdavau, ir apskritai, ar aš įsivaizdavau. Daugelis iš mūsų tikriausiai ją
prisimena jau pagyvenusią vaikų rašytoją, duodančią retus interviu iš savo namų
Stokholme. Šiemet, 2022 metų sausio 28 dieną, sukako 20 metų, kai autorė
mirusi. Nors filmas neperžengia ir neanalizuoja literatūriškos Lindgren pusės,
galima iš filmo nemažai spręsti, kad sunkus gyvenimas ir ankstyva motinystė
tampa ne tik gniuždančiu gyvenimo išbandymu, bet ir stiprybę suteikiančiu
patyrimu, kuris vienaip ar kitaip turės įtakos autorės kūrybiniam gyvenimui.
Filmas charizmatiškas, kiek holivudiškai skandinaviškas, bet susižiūrėjo tikrai
gerai.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą