Sveiki,
„Kas tik nėra klausęs: ar
tik aš nesu pabaisa. Ar tai ir yra būti žmogumi?“ – citata iš brazilų rašytojos
Clarice Lispector romano „Žvaigždės valanda“ (Baltos lankos, 2022).
Panašius klausimus esu aptikęs ir kitoje literatūroje. Kas mus visgi verčia
save priskirti ir galvoti apie žmones kaip apie pabaisas? Neseniai mačiau
dokumentinį filmą apie gyvūnijos ir augalijos pavergimą žmonių malonumams ir
išgyvenimui. Tai baisu. Ir jeigu žmogui lemta išlikti dar ilgai, tai jis tikrai
turės iš pabaisos virsti mąstančia ir empatiška būtybe, tada atsigręžusios
kartos į mūsų laikus, mus ir mūsų laikus suvoks, tarkime, kaip tamsiuosius
Viduramžius, o galgi net baisiau. Žinoma. C. Lispector citata ne tiek apie
civilizacijos prigimtį, o apie individualius žmogaus demonus ir klystkelius.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą