Sveiki,
Tikriausiai apie
apsėdimus ir tikinčiųjų kančią vienuolynuose reiktų atskiros siaubo kino nišos,
nes kasmet sulaukiame bent kelių šioje erdvėje ekranizuotų istorijų apie
apsėdimus, demonus, vienuoles vaiduoklius, kunigus piktųjų dvasių varytojus ir
apsėstuosius. Naujausias filmas apie tai – Michael Mohan režisuotas siaubo
mistinis trileris „Nekaltoji“ (angl. Immaculate) (2024).
Dar vienoje analogiškoje
istorijoje pasakojama apie amerikietę, kuri atvyksta į Italiją būti įšventinta
į vienuoles ir tarnauti viešpačiui. Galiausiai sužinome, kad vienuolynas labiau
primena griežtą hierarchinį kalėjimą nei vienuolyną. Sesuo Sicilija netrukus
pasijunta nėščia, nors niekada nėra turėjusi jokių lytinių santykių, o vienuolyno
vyresnieji net nesmerkdami leidžia jai būti vienuolyne iki gimdymo. Kvailiausia,
kad filme neužfiksuota Sicilijos klausimai, kodėl taip su ja nutiko ir viską
priima kaip dievo malonę. Tuo pat metu ji pastebi, jog vienuolynas kitoms nėra
miela vietelė ir už tam tikrus prasižengimus čia baudžiama itin griežtai... Tik
žinoma, nekaltoji šventoji yra neliečiama, nes ji nešioja naująjį Jėzų Kristų.
Tiesą sakant, filmo idėja
lyg ir būtų visiškai nieko: atkurti pagal DNR Kristų, tačiau visos šios
istorijos perteikimas toks siauras ir nutašytas tarsi iš atsibodusio katekizmo.
Mistifikuojama be proto netiksliai ir su loginėmis spragomis, stengiantis
sukurti gotikinį filmo gąsdinantį foną. Argi nekeista, kad sesuo Sicilija XIX
amžiuje slampinėja po vienuolyną su žvake rankoje tarsi po viduramžių pilį, o
kai ją veža į ligoninę staiga pas veikėjus atsiranda ir mobilieji telefonai, ir
visi patogumai, o ką jau sakyti apie ištisą slaptą modernią laboratoriją. Blogieji
kunigai tarsi demonai viena ranka naudojasi visomis technologijomis, o kita
veikėjoms ant pėdų kaip per viduramžius degina kryžius. Tradicijos? Gali būti. Neproporcingas
ir keistas epochų lipdinys neįtikina kaip ir vienuolių kankinimų metodai, bet
labiausiai motyvas prikelti Kristų, kaip teigia šio projekto dalyviai, kad jis
išgelbėtų pasaulį. Nuo ko? Nuo jų pačių sukeliamų nesąmonių? Tiesą sakant, taip
ir nesupratau bažnyčios tarnų požiūrio į Jėzaus Kristaus mokymą, jis
persimaišęs su šėtonišku sadizmu, nors jų lūpose tauškalai apie pasaulio gelbėjimą...
Tokie klerikaliniai tauškalai primena išprotėjusių šizofrenikų klaną, tik kaip
čia taip jau nutiko, kad visi po vienu vienuolyno skliautu susirinkę? Nes toks
tokį traukia?
Nėra šis filmas visiškos
avarinės būklės, žiūrėti galima ir mintyti apie Bažnyčios kaip blogio šaltinio
židinį. Tik kodėl kino industrija šiaip sakralius dalykus paverčia demoniniais,
ką? Gal neatsitiktinai nori kažką pasakyti kaip ir apie šventąsias porno
žvaigždes ir kunigus tvirkintojus? Juk seniai visiems aišku, kad Holivudas
tiesą sako pateikdamas ją kaip fantastinį motyvą ir sukeldamas įspūdį, jog taip
negali būti, nes taip būna tik filmuose. Kitaip sakant, net absurdiškiausiuose
filmuose yra tiesos.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 5.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą