Šios dienos nuotrauka: Bristol, England (1866)

Sveiki,

Labai mėgstu senas fotografijas iš devynioliktojo amžiaus. Šiai fotografiją, kurią matote ir kuri padaryta 1866 metais, kai dar Lietuva buvo carinės Rusijos dalis, kai dar nebuvo pasaulinių karų ir galimas daiktas, dar nebuvo gimę jūsų proseneliai. Anglijos imperijoje daryta fotografija iš Bristolio. Šiandien šios gatvelės nebėra, tačiau yra manoma, kad ji atstatyta ir numanoma vieta yra būtent toji, kurią matote fotografijoje. Praktiškai ant senųjų pamatų pastatytas naujas pasaulis. Nerealu.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Seksui ne!" / "Blockers"

Sveiki,

Viena geriausių amerikietiškų komedijų šią vasarą laikoma „Seksui ne!“ (angl. Blockers) (2018), kuriame nusifilmavo šmaikštusis „Amerikietiškų imtynių“ numylėtinis John Cena. Filmą režisavo režisierė Kay Cannon, kuri praeityje kūrė „Aukšta klasė 2“ ir „Aukšta klasė 3“. Filmas pasakojantis apie tris tėvus, kurie išleidžia savo dukras į išleistuvių vakarėlį. Maniakiški tėvai netyčia perskaito, kad visos trys dukros nusprendė šiąnakt netekti nekaltybės, taigi trijulė skuodžia paskui į vakarėlį ir tamposi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai patirdami daugybę nuotykių suranda savo dukras...

Iš esmės viskas čia itin amerikietiška – komedija apie seksą, antrą galą, daug liaudiškai vadinamų „pošlų“ juokelių. Vienas juokingesnių visgi buvo scena su John Cena ir atsitiktiniu studentu, kai abu rungtyniavo gerdami alų per... užpakalin įkištą vamzdelį. Neįtikėtinai kvaila ir tuo pačiu neįtikėtinai juokinga. Taigi kaip ir būdinga tokiuose filmuose, tėvai atrodo didesni vaikai nei patys vaikai. Dukros smarkiai subrendusios, atsakingos, žinančios, kaip „veikia“ seksas, o štai suaugusiųjų trijulė neįtikėtinai vėjavaikiška. Tipažiniai kvaili charakteriai išties kelia nuotaiką, o seksualinės „pamokos“ šiam filmui toli gražu netinka mokyklinio amžiaus žiūrovui, bet kaip tik dėl to visi – tuo beveik šventai tikiu – sužiūrės, nes juk tai komedija, juk tai John Cena, juk tai filmas šmaikščiai apie seksą... visgi vaikams šio filmo nerodyčiau, nors jeigu man būtų kokie penkiolika, juokčiausi iki pamėlynavimo.

Visgi smagi komedija suaugusiems, nors ir išgirta kino kritikų, visgi be šmaikščių situacijų, kurios sukonstruotos pagal klišes, daugiau filme kažin ar ko rasite. Panašiai kaip ir „Blogos mamos“ – juokiesi, juokiesi, o po to tiesiog lieka kažkoks apmaudas. Tai akimirkos filmas, man jis pasirodė šįkart standartinis, priimtinas, nieko pernelyg ypatingo, tačiau akimirkai pakeliantis nuotaiką.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atsitiktinis didvyris" / "Hero"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti seną komediją pavadinimu „Atsitiktinis didvyris“ (angl. Hero) (1992), kurį režisavo visiems puikiai žinomas režisierius Stephen Frears, žinomas iš tokių darbų kaip „Karalienė“ (2006), „Filomena“ (2013), „Purvini žaidimai“ (1988) ir kt. Tiesą sakant, šio filmo tikriausiai nė nebūčiau žiūrėjęs, jeigu jo nebūtų parekomendavęs vertėjas, kuris sako, „paimk šį filmą“, turėtų patikti.

„Atsitiktinis didvyris“ – jau savaime pavadinime yra nusakoma šios komedijos formulė – visiškas nevykėlis padaro žygdarbį ir turėtų pagal patį banaliausią siužetą būti apdovanotas, tačiau jo apdovanojimą nugvelbia benamis. Likusi filmo dalis skirta tai garbei susigrąžinti, kuri iš esmės yra šeimos (ypač sūnaus) susižavėjimo susigrąžinimas... Tiesą sakant, šioji komedija kartu parodo ir hiperbolizuoja grobuonišką žurnalistikos pasaulį. Pigių sensacijų besivaikanti žurnalistė tampa auka ir iš to išspaudžia reto bjaurumo istoriją, tačiau finalinėse scenose visgi pasirodo, kad ji turi širdį. Didžiausi blogiukai šiame filme tampa užslėpto humanizmo transliuotojais.

Negalima nepaminėti aktorių. Jau tapusių kino legendomis. Visų pirma Dustin Hoffman, kuriam patikėtas pagrindinis vaidmuo. Iš esmės, kad ir komedija, Dustinas vis tiek iškyla kaip su įsimenančiu vaidmeniu. Tą patį galima pasakyti apie aktorius Geena Davis bei Andry Garcia, kuriuos dabartiniame kine sutikti vis sunkiau ir sunkiau, tad kėlė nostalgiją dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.

Visgi filmas man, kad ir neblogas, pasirodė tiesiog vidutiniškas. Praleidau neblogai laiką, tačiau kažin ko (nepaisant pramogos) iš filmo negavau – bet juk tai komedija, jos funkcija ir yra linksminti. Vaidmenys be aktorių charizmos visgi tipažiniai. Suskirstyti pagal klišes – ambicinga žurnalistė, kuri padarys bet ką, kad padarytų reportažą, valkata, kuri padarys bet ką, kad praturtėtų... Vidinių susipriešinimų nedaug, po socialinėmis karjeristinėmis klišėmis slepiasi numanomas humaniškas pamokymas žiūrovui, kad ir netikri, ir atsitiktiniai didvyriai gali likti užkulisiuose ir visuomenei nežinomi. O visuomenė, kaip pateikia šis filmas, ypač dievina didvyrius, kas išliko ir iki šių dienų. Filmas tiks neišrankiam žiūrovui.

Man asmeniškai filmas labiausiai patiko dėl to neblogo siužeto, kada pagrindinis veikėjas bando pasiekti apsišaukėlį draugužį, bet, kaip Charlie Chaplin nebyliojo kino laikais, jam visi keliai prie tikslo užkertami.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Kelionė šiltnamio autobusu per miestą arba dujų kamera smegenims

Sveiki,

Važiuoju šiandien viešuoju autobusu. Per miestą. Mąstau, kad esu pomidoras, turintis galimybę skrieti su šiltnamiu ir dar žiūrėti per langą.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Važiuoju apie pusvalandį. Šnekėti nenoriu ir net neketinu, nes jaučiu, kaip nuskustus ūsus užrasoja šviežias sūrus prakaitas. Ne, nekalbėsiu. O jie vis lipa ir lipa į autobusą – girti, sumušti, dovkiantys, pasipurškę pigiais ir brangiais kvepalais, su verkiančiais ir klykiančiais vaikais, storos ir vos kvėpuojančios, perkarę ir išdžiūvę, arti saulės smūgio. O jie vis lipa ir lipa...

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Negana to jie dar spokso. Į mane. Ir aš spoksau į juos. Kai pastebi, kad žiūriu per įžūliai, išsitraukia mobilųjį. Apsimeta tvarką reikalus, kad išvengtų pačių pradėtą akių karo. Maigo prakaituotais pirštais. O aš toks visas... pomidoras. Keiksnoju patyliukais lyg melsčiausi slaptai dievuliukui, na, kam man reikėjo į kito miesto galą, na, kam...

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Jeigu numesčiau truputį svorio, galvoju toliau dardėdamas, gal taip neprakaituočiau. Gal ir nebekeiksnočiau. Na, kam šitaip kaip senis bambeklis. Pasaulis gražus. Vasara kaitri ir teisinga. Naktį pyla su perkūnija, dienomis nutūpti nebegalintys lėktuvai, nes jau „sutinęs“ metalas pernelyg nuo karščio išsiplėtęs. Galvoju, o kaip Meksikoje, kur ištisus metus toks karštis, kodėl dėl to nestringa skrydžių kontrolė? Gal ir stringa, tik naujienos iš Meksikos, deja, neatkeliauja dažnai, pernelyg Meksika nesvarbi, svarbiau, ką leptelėjo Donaldas Trumpas.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bak... ai, ai, ai...

O jie vis lipa ir lipa... pilnas autobusas. Silkės karštame aliejuje. Prisimenate, kada lauko darbus nudirbus sėsdavote ant žolės – piknikas! Ir tėvukas šprotų atidarydavo. Būdavo per tašę toks sukaitęs aliejus ir žuvys karštos kaip mikrobangų krosnelėje pašildytos. Taip, jie vis liepa ir presuoja vienas kitą, skenuoja ir galvoja, kiek jie prakaituoja, kiek prakaituoja šalia esantis.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bak. Ter. Jos.

Išlipu parke. Šlapių marškinėlių konkursas. Paspjovus ant asfalto nugaruotų per dešimtį minučių. Ir kas čia tokio. Vasara gražuolė pakėlė suknelę... Tai yra kartelę ir pasirodė visu gražumu.

Bakterijos. Prakaitas. Tvankuma. Karštis.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Christina Aguilera - "Maria" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Daug kam buvo netikėtas Christinos Aguileros kūrinys „Maria“, kuris įėjo į jos šiemet pasirodžiusį albumą „Liberation“. Kažkada Madonna panaudojusi garsiosios grupės ABBA garso takelio niuansus sukūrė mega hitu tapusią dainą „Hung Up“. Šiandien iš dalies jau nebestebina Christinos Aguileros daina „Maria“, kurioje skamba jaunojo Michael Jackson dainos „Maria“ ištraukos. Pati atlikėja, kurios antrasis vardas ir yra Maria, atrodo, šią dainą pasiskyrė pati sau ir, dievaži, neslepia, kad tai mėgstamiausia albumo daina. Kol kas gana vangiai vyksta „Liberation“ reklaminė kampanija, nors atlikėja rugsėjo pabaigoje ir leisis į muzikinį turą po JAV po daugiau nei dešimties metų pertraukos...

Visgi daina „Maria“ turi visus šansus tapti kitu „Liberation“ singlu ir netgi sulaukti vaizdo klipo. Dainą kaip vieną geriausią albume įvardija dažnas klausytojas. Tiesą sakant, man galbūt albumo baladės labiau patinka klausytis savo malonumui, bet ir „Maria“ išties geras kūrinys – hiphopo ir „R and B“ bei pop muzikos derinys. Pasiklausykite ir įvertinkite patys:

Žodžiai / Lyrics

"Maria"

[Michael Jackson:]
Maria hey, hey, Maria
Maria, don't you hear me calling, Maria?
Maria, girl you know you were the only one

[Christina Aguilera:]
How was I supposed to know?
That it would cost my soul
Nothin is free', outchea
I wanna breathe outchea
And how am I supposed to face this lonely life I've created?
Is that the price that I'm payin'
I wanna feel it

All my life, wouldn't give up
Was too young to know the difference
How did I get so low?
When did I turn so cold
Inside of my own mind, I believe my own lies
I'm facing the mirror

Where, where, where is Maria?
Why, why, why don't I see her?
I, I just wanna see her
Why, why, why don't I see her?
I, I just need to see ya, Maria

Now do you hear it in my voice?
That I'm tryna make a choice
I don't know which way to go at this crossroads
You duct taped my mouth shut
Make me feel worthless, used up

So tired of painting all this makeup
'Cause it won't hide my deep cuts
Eyes open but can't see
Mouth open but can't speak
I'm facing the mirror

Where, where, where is Maria?
Why, why, why don't I see her?
I, I just wanna see her
Where, where, where is Maria?
Oh, I just wanna see ya, Maria

Oh, my Lord (oh)
Can you take away this heavy load? (Oh)
I can't carry it anymore (Oh)
I'm callin' an angel, where is my saviour?
Oh, my lord (Oh my Lord)
Can you take away this heavy load? (can you take away this heavy load?)
I can't carry it anymore (I can't)
I'm callin' an angel, where is my saviour?

[Michael Jackson:]
Hear my plea for sympathy
I just want you here with me
Hear my plea for sympathy
I just want you here with me
Hear my plea for sympathy
I just want you here with me
Hear my plea for sympathy
I just want you here
You keep on running away

[Christina Aguilera:]
Can you hear me callin'?
My whole world is fallin'
I can't see ya, oh, I need ya
Can you hear me callin'?
My whole world is fallin'
I can't see ya, oh, I need ya
Don't keep on runnin' away (you keep on runnin' away)
Don't run away, don't run away, no
Don't run away, don't run away, no
Don't you keep on runnin' from me
Don't you keep on runnin' from me
Where, where, where is Maria?

Don't run away, don't run away, no
Don't run away, don't run away, no
Where is Maria?
You know I need ya
Where is Maria?

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Kylie Minogue - Spinning Around [Lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Šioji lengvo pop skambesio Kylie Minogue daina „Spinning Around“ skamba mano vasariškai nusiteikusioje galvelėje jau kuris laikas. Daina pirmąkart pasirodė 2000 metais ir ji tapo pirmuoju singlu iš tais metais pasirodžiusio septintojo jos albumo „Light Years“. Po 1997 metais ne itin sėkmingo albumo tai buvo geras Kylie startas, pasitinkant naują tūkstantmetį ir naujus pop muzikos vėjus.

Daina iš tikrųjų pirmiausia buvo parašyta Paulai Abdul, tačiau jai ne itin tiko šioji daina, todėl ji atiteko K. Minogue. Iš esmės tai padėjo atlikėjai vėl tapti itin populiariai, o hitas netrukus buvo pamėgtas šokio aikštelėse. Daina sertifikuota Australijoje platininiu, Naujojoje Zelandijoje auksiniu, Britanijoje sidabriniu. Ji buvo iškopusi pirmosiose pozicijose – Škotijoje, Australijoje, Vengrijoje, Britanijoje.

Muzikos kritikai taip pat negailėjo gerų žodžių šiam kūriniui ir pavadino dainą geriausia albumo daina. ARIA muzikos apdovanojimuose daina pelnė geriausios metų pop muzikos įrašo titulą. Šiandien, man rodos, absoliučiai nepasenęs hitas ir paklausomas netgi naujai klausytojų kartai. Pasiklausykime ir pasižiūrėkime vaizdo klipą:

"Spinning Around"

Spinning around
Oooh-oh

I'm spinning around
Move out of my way
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this
I'm breakin' it down
I'm not the same
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this

Clearin' this house out of joy that I borrowed
From back in the day
Threw away my old clothes
Got myself a better wardrobe
I got something to say

I'm through with the past
Ain't no point in looking back
The future will be
And did I forget to mention that I found a new direction
And it leads back to me?

I'm spinning around
Move out of my way
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this
I'm breakin' it down
I'm not the same
I know you're feelin' me 'cuz you like it

Mistakes that I made givin' me the strength
To really believe
And no matter how I take it
There's no way i'm gonna fake it 'cuz it's gotta be real

I've got nothin' left to hide
No reason left to fight
'Cuz the truth's given me a new freedom inside
Gettin' rid of my desire
Do you like what you see?

I'm spinning around
Move out of my way
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this
I'm breakin' it down
I'm not the same
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this

Ooh-oh baby, baby, baby
You know you like it like this
Ooh-oh baby, baby, baby
You know you like it like this
Ooh-oh baby, baby, baby

I'm spinning around
Move out of my way
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this
I'm breakin' it down
I'm not the same
I know you're feelin' me 'cuz you like it like this

Oh, I'm not the same
You like it like this
Ooh-oh

Jūsų Maištinga Siela

Kultūros žurnalas "Literatūra ir menas" Nr. 19 (3663), 2018 liepos 19 d.

Sveiki,

Per savaitgalį perskaityti Literatūrą ir menas darosi vis sunkiau ir sunkiau. Dėl leidinio storumo, nes, kaip žinia, jis išeina tik dukart per mėnesį. Kai anksčiau penktadienis-šeštadienis būdavo ritualas imti savaitraštį ir skaityti prie kavos, dabar kažkaip atrodo šis ritualas išadytas, nebedarnus, skylėtas. Kitą savaitgalį vietoj pratęsimo verčiau renkuosi knygą, todėl dažnai jau nebeįveikiu, nebeperskaitau, ką pradedu. Žurnalai kaupiasi stalčiuje prie lovos.

Visgi šiandien spėjau „perbristi“ per tai kas rūpi. Ir gal išmesdamas mokslinius straipsnius ir skiltis apie kiną ir dailę, nes jie mažiausiai man rūpi, kūprinsiu prie literatūros.

Verčiausias šįkart straipsnis man pasirodė „Tradicija“ ir jos prieštarai, kurį publikavo Augustas Sireikis. Aname ar dar prieš tai buvusiame numeryje jis sistemingai tęsia man socialiai įdomią temą apie nacionalizmą, tradicijos tęstinumą ir liberalizmą. Atskleisdamas susipriešinusių ideologijų pozicijas, autorius pateikia išties įdomiai intelektualią nūdienos visuomenės vaizdinį, vertą apmąstymų: o kur tu, skaitytojau, toje mėsmalėje randiesi?

O kaip Literatūra ir menas be šauniosios Benignos Kasparavičiūtės, kuri kantriai (kaip ir aš) kęsdama tvankumą ir karsčius, kalba apie lokius, Vyčio arklio kankolus, „atidengtus“ Kaune. Puikus rašymo ironiškas stilius, tiesiog neerzina savo minčių šuoliais, aprėpia paskutiniųjų savaičių kontekstą ir kambary pas mane iškart pasidarė gaiviau.

Bandžiau Gyčio Norvilo verstą Ingeborg Bachmann eilėraštį Apie saulę perkąsti. Suskaičiau iki galo, bet be saulės archetipo ir žavėjimosi minėto magnetizmo nelabai ir pajutau. Tapybiškas žavesys nukrypo iki manieringumą ir neskanų Baroką. Štai Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraštis Absoliutas irgi panašios pozos, maniau, neiškęsiu, tačiau likusieji eilėraščiai privertė suklusti, nes jie labiau išgryninti, keliantys emocijas, ne vien šunišką mąstymą – gal ką praleidau, gal ko nesupratau? Labiausiai patiko eilėraštis Bohemos nuotrauka, kadangi jau į kai kurias nuotraukas nebenoriu žiūrėti pats, nes nemėgstu to prabėgusio laiko pojūčio, kuris susiejęs su jaunystės praradimu. Bet visgi viską nukarūnavo liaudiškais motyvais nutvieksta netikėtame kontekste šios eilutės: „Nebesijuokiant, tartum aptvare / Su rupūže bebandant kergt leliją / Gimtajame jos tvenkinio dvare“.

Priėjęs Paul Claudel eilėraščius ir pamatęs Biblijos temas, nutariau, kad tokią tvankią vasaros dieną savęs nežaginsiu tais eilėraščiais. Interviu su ispanų rašytoju Eduardo Mendoza – lengvas ir man patinkantis, nes jis iš esmės apie kūrybos užkulisius, kuriuos taip mėgstu nagrinėti. Nors neteko skaityti jo romano Stebuklo miesto, bet jo kaip kūrėjo pozicijos įdomios. Ko nepasakyčiau Aušros Kundrotaitės publikaciją apie A. J. Greimą – perskaičiau pirmą ir paskutiniąją pastraipą. Nesusipažinusiems su Greimu, tikriausiai nė neverta lįsti į šį straipsnį.

Virginijos Cibarauskės verstas Julia Pascal straipsnis Claude Lanzmann: Privalome atsakyti už savo poelgius, kuriame biografiniais štrichais supažindinama su 1925 metais gimusiu C. Lanzmann ir jo nuopelnais kine, tyrinėjant Holokaustą. Jo devynių valandų trukmės dokumentinis tyrimas Šoa yra vienas svarbiausių liudijimų apie Holokaustą. Straipsnis panoraminis ir bent man kaip skaitytojui įdomus, kad net įsigeidžiau bent kažkiek to Šoa pamatyti savo akimis.

Eglė Kačkutė publikuoja straipsnį #Bloomsday2018 ir pasakoja apie J. Joyce Uliso ir Dubliniečių autoriaus garbei atsiradusią šventę. Išties įdomus straipsnis, nes prisiminiau, kad studijų metais esu skaitęs tik iš pirmos dalies ištraukas būtent Uliso ir toji legendinė scena, kai veikėjas neša muiluotą dubenį vėlei priminė, kad esu bent jau senatvėje nusimatęs perskaityti Ulisą nuo A iki Z. Šiaip straipsnis apie tos šventės atsiradimą, tradicijas ir tai, ką pačiai E. Kačkutei teko pamatyti. Tiesą sakant, surijau šį straipsnį.

Įdomus pasirodė ir Donatas Petrošius, publikavęs straipsnį Patys regionai. Kalbėdamas apie jau išmirusią žemaičių rašytojų kartą, jis konstruktyviai žvelgia į šiandienos prarajas tarp regionuose esančių rašytojų ir leidinių bei lygina juos su sostinės „mafija“. Daugelyje vietų iš esmės pritariu autoriui, tik visgi esu gyvenęs kaime ir galiu pasakyti, kad ir prieš 20 metų tuose regionų leidiniuose nieko naujo nebuvo rašoma nei tada, nei šiandien, turiu galvoje literatūrą, tad nustekenimo leidiniuose nelabai ir reiktų dairytis, tačiau juk ir dalis kauniečių, klaipėdiečių ir kitų regionų gyventojų vis tik leidžia savo literatūrą Vilniuje, nors gyvena ne sostinėje. Žinoma, jeigu kalbame apie literatūros regioną kaip turinį pačioje kūryboje, juk nelabai ir bėra poreikio skaityti Pakruojo kapinaičių istorijas, tarkim, kokiam Marijampolės gimnazistui. Na, belieka tik sutikti, kad kultūros leidiniams finansavimas katastrofiškas ir tikrai už valstiečius nebalsuosiu, nes brausiuosi pro Karbauskį dievinančias bobulkas ir neleisiu, kad mano ateitį nulemtų bobulencijos simpatijos.

Linos Ožeraitytės interviu su Monika Budinaite buvo pirmas dalykas, ką perskaičiau, kadangi romaną Selfų slėnis buvau neseniai perskaitęs. Tai galimybė sužinoti šiek tiek šio romano (nors man visai čia ne romanas, nors ir teminės jungtys yra) užkulisius ir apie pačią M. Budinaitę. Smagu matyti, kaip ir pačioje knygoje, kad autorė nesibodi dalytis skaitomomis knygomis, kurios tampa savotiška rekomendacija. Virginija Cibarauskė apžvelgia A. Šileikos ir K. O. Knausgard knygas. Kaip tik esu pradėjęs skaityti Mano kova. Mirtis šeimoje, tad buvo įdomu, ką pasakys Virginija. Visgi jau nuo pirmųjų romanų puslapių aišku, kad tekstas užliūliuojantis ir romanas bus geru skaitiniu šią vasarą. Kur kas kritiškiau recenzentė pateikė kanadiečių rašytojo knygos apžvalgą, tačiau A. Šileika jau turi būrį skaitytojų Lietuvoje ir šaukštelis deguto, nemanau, kad pakenks.

Na ir Antanas Sheshi šįkart gausiai apie poeziją. Kibau iškart į antrą, kuriame autorius apžvelgia Renatos Karvelis Poems After Sex* – jos dar neskaičiau, tačiau esu susidomėjęs. Recenzija banguojanti – autorius įžvelgia ir gerų, ir taisytinų dalykų. Turint galvoje, kad R. karvelis viską ruošė pati, bent jau iš ištraukėlių, manau, jos poezija labai patiktų. Labiausiai sudomino Dainius Dirgėla ir jo rinkinys Vaidmenų knyga – štai recenzija veikia kaip reklama. Jau noriu šios poezijos knygos savo knygų lentynoje. Apskritai, perskaitęs visas keturias recenzijas, supratau, kaip esu nusigręžęs nuo lietuvių šiuolaikinės poezijos ir kaip vėlei noriu prie jos sugrįžti. Manau, Vaidmenų knyga bus toji, kurią tikrai įsigysiu.

Tiek šįkart apie Literatūrą ir meną. Bene akimirką tikrai buvau užmiršęs tą nepakeliamą tvankumą. Ve, ir berašant čia dar ir lyti pradėjo. Išvis nerealu, a?

Jūsų Maištinga Siela