Filmas: "Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis" / "The Man Who Was Thursday"

Sveiki,

Kaip ir daugelis, kuris greitai gaudo kino naujienas, „pasigavau“ vengrų režisieriaus Balazs Juszt filmą „Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis“ (angl. The Man Who Was Thursday) (2016), kuris pastatytas pagal 1908 metais pasirodžiusį G. K. Chesterton romaną tuo pačiu pavadinimu. Šį mistinį trilerį turime išsivertę ir išleidę lietuvių kalba.

Visgi, turint galvoje, kad knyga išleista 1908, filmo veiksmas vyksta mūsų dienomis ir šiek tiek apima Antrojo pasaulinio karo laikmetį, todėl galima numanyti, kad adaptuotas siužetas pakankamai neatitinkantis knygos realijų. Filmas pasakoja apie jauną kunigą, kuris įsivelia per vieną prastos reputacijos gundytoją į kriminalinį pasaulį, vėliau iš atminties kylantys vaizdiniai visiškai sujaukia kunigo protą, o trileris perauga į keistų haliucinacijų pritvinkusį ir neaiškų sektantų gyvenimą, apgaubtą narkotikų, smurto, teisingumo troškimo... Žodžiu, filme iš esmės visko labai daug, o pagyros kūriniui visiškai suprantamos, nes galbūt žavi pati filmo idėja – dėl sielos kovojančios dvi pusės, biblijiniai motyvai, tačiau priešingai nei kitus, man ši idėja nė kiek nenustebino, nes visas filmas skleidė chaotišką ir sunkiai supaisomą futuristinį kratinį, kuris turėjo būti kovos už sielą žemėlapiu, tačiau, mano akimis, filmui nepavyko to perteikti.

Chaotiška filmo kompozicija kartkartėmis netgi erzindavo. Savaime aišku nuo pat pirmųjų scenų, kad kūrėjas turi gania stiprią ir intriguojančią idėją, kuri atsiskleis tik filmo pabaigoje, tačiau jau perkopus filmui į antrą pusę per tą chaotiškumo kratinį, banaliai vaikiškus savaitės dienų pavadinimus kaip simbolius, tampa tiesiog perkrautai nebeįdomu ir filmą tiesiog jau pabaigiau žiūrėti sukandęs dantis. Neįtikino manęs šis filmas, gal net kiek priminė kitą juostą su Christina Ricci „The Gathering“ (2002), kuris man, anuomet būnant paaugliu, padarė didelį įspūdį, bet šiandien tikriausiai kaip ir su „Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis“ žiūrėčiau su kančia...

Mano įvertinimas: 3/10

IMDb: 5.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Stipruolis" / "10 valandų iki Rojaus" / "10 timer til Paradis" / "Teddy Bear"

Sveiki,

Kažkada festivalyje „Scanorama“ rodytas danų filmas „10 žingsnių iki Rojaus“ dabar įvairiose interneto platformose pasiekiamas pavadinimu „Stipruolis“ (dan. 10 timer til Paradis) (2012) pasakoja apie 38 metų kultūristą Denį, kuris vis dar stipriai prisirišęs prie motinos, jam nesiseka su merginomis ir dėl to išsiruošia slapta nuo manipuliatorės motinas į Tailandą ieškoti sau merginos.

Ne visada kultūristai yra santykių ąsai ar alfa patinai, kai kada po raumenimis glūdi labai jautri ir kompleksuota asmenybė. Nors man asmeniškai atrodo kiek nuvalkiotas sprendimas veikėją siųsti į Tailandą, kur šitiek pagundų ir tiek mažai pagalbos suluošintam žmogui, tačiau šiame filme, regis, viskas tik į gerą. Už viliojimo meną ir nevykusius santykių bandymus su moterimis, šiame filme, bent man, įdomiausias dalykas buvo Denio santykiai su pakvaišėle motina. Šioji situacija rodo, kaip kartais vampyrės mamytės geba pririšti savo sūnus prie savęs, paversti juos vergais, padėjėjais, tarnais... Išties bežiūrint filmą gaila tiek pačios mamytės, nes ji vis vien pasmerkta likti vienui viena, tiek paties Denio, kad gražiausi metai prabėgo šalia mamos, stengiantis jai įtikti...

Filmas europietiškas, lėtas, po kurio lieka nemažai erdvės diskusijai. Nesu tikras, ar iki galo patikėjau Denio vaidyba ir tomis nuotykių situacijomis Tailande, truputį vietomis dvelkė pritapta sintetika, netikrumu ir nenatūralumu, bet pačios problemos apie prieraišumo problemas man labai patiko. Kur kas gyvesnis ir įdomesnis visgi atrodo X. Dolan filmas „Mamytė“ arba kitas jo filmas „Aš nužudžiau savo motiną“. „10 žingsnių iki Rojaus“ iš esmės filmas ir apie vyriškumo mitą visuomenėje. Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Filmas 2007 metais su tais pačiais aktoriais buvo pateiktas kaip trumpametražis, o vėliau tapo ilgametražiu ir, manau, gurmanams ir šiaip europietiško kino mėgėjams turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fantastiniai gyvūnai: Grindelvaldo piktadarystės" / "Fantastic Beasts: The Crimes of Grindelwald"

Sveiki,

Antroji serijos dalis „Fantastiniai gyvūnai: Grindelvaldo piktadarystės“ (angl. Fantastic beasts: The Crimes of Grindelwad) (2018) jau turi net kelis numatytas tęsinių premjeras į priekį, tad šįkart trumpai apie naujausią per mūsų Lietuvos kino teatrus pralėkusią dalį...

Pirmasis įspūdis, kad vėlei, kaip prieš dešimt metų, žiūrėčiau paskutines pačias niūriausias Hario Poterio ekranizacijos dalis. Įspūdis išties labai geras – daug maginės ir stebuklinės aplinkos, efektų, mistikos, istorijos paslapties, nesiliauji stebėti kruopštumu ir atmosferos įtaiga, bet po gero pusvalandžio atsikvošėji nuo vaizdų ir bandai pasinerti į iš esmės labai plokščią istoriją. Kažkoks dar vienas ypatingas vaikas vardu Vilčius bando suvokti savo kilmę, na, ir šalia dar keletas paralelinių detektyvinių ir trilerio stiliaus istorijų, bandoma pagardinti humoro prieskoniais. Drovuolis Miglaputys, jaunas Dumboldoras ir visa istorija šįkart pasirodė siužetiškai ištęsta, nuobodi ir taip suplota, kad iš iškilaus mėlių pyrago tapo picos storio pasakojimas.

Visgi filmas turi pasakojimo elementų, kurie verčia nenuleisti akių. Tai fantastiniai gyvūnai, išmoninga kompiuterinės grafikos pateiktis, tačiau anei Grindelvaldas, anei Dumboldoras, anei Milgaputys nesukelia kaip personažai išgyvenimo dramos. Pasakysiu taip: nejučia žiūrėdamas šį filmą greitai pajauti, kad per visą filmą visgi nieko pernelyg esmingo neįvyks, nes tai tarpinė pasakojimo stotelė, kuri ištęsta ir priskaldyta iš vienos knygos, todėl siužetiškai atrodo labai skurdžiai, kad ir kaip filmo kūrėjai bandytų sukelti dinamiškumo įspūdį Londonas-Paryžius, visumoje susumavus įvykius, praktiškai, „Maximos“ kasininkė nuskenuoja daug įvairesnių prekių už vidutiniškai uždirbančio lietuvio, nei šis filmas galėjo pateikti įvykių. Visgi maginio pasaulio gerbėjams daugiau ar mažiau lepus malonumas žiūrėti šį išpūstą ir nuotykius žadantį filmą.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

Kritikų vidurkis: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Adolfas Dalgis "Iš tamsos į šviesą"

8 priežastis, dėl ko verta gyventi: gali nuolat save realizuoti ir patirti pilnatvę (kaip save realizuoti?)

Sveiki,

Viena didžiausių gyvenimo savirealizacijos problemų yra ta, kad mes įsivaizduojame, kad turime tas problemas. Dėl neteisingo auklėjimo, įtikėjimo mums primestomis tiesomis, dažnai nueiname ne ten, kur reikia, ir paklystame, pamiršę savo širdies balsą. Dažnai tiesiog pasiduodame sistemai, nes taip darė mūsų draugai, tėvai, seneliai ir atrodo, kad taip turi būti, bet...

Bet iš tikrųjų dažnai darome ir kalame pinigus ne tais būdais ir veikiame gyvenime ne tai, ką norime veikti. Netgi patikime, kad gyvename sėkmingai ir laimingai, nes garaže gražus automobilis, naujas namas, karjera, bet... Kartais būna, kad netikime tuo, todėl norime daugiau ir geriau.

Esminis klausimas, kurį reiktų sau užduoti, norint išsiaiškinti, kaip save realizuoti yra savęs paklausti tokio klausimo: O ką aš norėčiau (galėčiau) veikti, jeigu turėčiau tiek pinigų, kiek noriu, kad absoliučiai viską pasiekęs, viską sau ir kitiems įrodęs, kad nebereikėtų nei stengtis, nei vargti... Ką aš tada daryčiau, kad gyvenime galėčiau mėgautis veikla?

Atėjęs atsakymas ir yra jūsų savirealizacijos raktas. Pradėk juo rakinti savo užrūdijusią spyną ir išeik iš savo narvo, kurioje tu tiek laiko tupėjai kaip neprotaujanti šimpanzė.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Calum Scott, Leona Lewis - "You Are The Reason" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Galbūt nebūčiau šios dainos net siūlęs tiesiog paklausyti (tikiu, kad daugelis tikriausiai ją ir girdėjote), jeigu mano YouTube paskyra nebūtų taip dažnai automatiškai ją išmetusi į klausomų dainų srautą. Ėmė ir ši lėta, subtili ir graži duetinė baladė užkabino. Dainą „You Are The Reason“ atlieka britų atlikėjas Calum Scott (g. 1988), kuris prieš kelerius metus Britanijoje išgarsėjo talentų konkursuose. Ir žinoma, jau pristatyti nebereikia amerikiečių atlikėją Leona Lewis – subtilaus ir lyriško baso savininkę, jau garsėjanti ne vieną dešimtmetį savo dainomis...

Lyrinė švelni daina dažnai pritraukia akylesnį klausytoją. Meilės daina net penkiskart Pietų Afrikoje tapo platininiu, dukart platininiu Australijoje, taip pat buvo sėkmingas kūrinys kitose šalyse. Tai antrasis C. Scott singlas iš albumo „Only Human“, jau nominuotas Grammy ir visame pasaulyje šio singlo parduota per 2 milijonus kopijų. Šįkart, sakyčiau, kaip ir dažnais atvejais, tikriausiai ne pardavimai svarbiausi, o tai, ar daina jums ką nors sukelia, ar lieka tik užribyje. Pasiklausykite:

Žodžiai / Lyrics

"You Are The Reason (Duet Version)"

[Calum Scott:]
There goes my heart beating
Cause you are the reason
I'm losing my sleep
Please come back now

[Leona Lewis:]
There goes my mind racing
And you are the reason
That I'm still breathing
I'm hopeless now

[Calum Scott & Leona Lewis:]
I'd climb every mountain
And swim every ocean
Just to be with you
And fix what I've broken
Oh, cause I need you to see
That you are the reason

[Leona Lewis:]
There goes my hands shaking
And you are the reason
My heart keeps bleeding
I need you now, oh

[Calum Scott & Leona Lewis:]
If I could turn back the clock
I'd make sure the light defeated the dark
I'd spend every hour, of every day, oh
Keeping you safe, oh...

I'd climb every mountain
And swim every ocean
Just to be with you
And fix what I've broken
Oh, cause I need you to see
That you are the reason

I don't want to fight no more
I don't want to hide no more
You are
I don't want to cry no more come back, I need you to hold me
That you are the reason
A little closer now, just a little closer now
Come a little closer, I need you to hold me tonight

I'd climb every mountain
And swim every ocean
Just to be with you
And fix what I've broken
Cause I need you to see
That you are the reason.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Komivojažierius" / "The Salesman" / "Forushande"

Sveiki,

Vienas garsiausių šiuolaikinių Irano režisierių Asghar Farhadi ne kartą nustebino savo pasakojimo maniera gurmaną žiūrovą, tikriausiai nieko nuostabaus, kad jo filmas „Komivojažierius“ (angl. The Salesman) (2016) taip pat pateko į geriausiųjų metų filmų sąrašus ir pelnė Auksinę palmės šakelę bei Oskarą kaip geriausias užsienio šalies filmas.

Prieš daugel metų teko matyti jo filmą „Išsiskyrimas“, kuris iš esmės paliko labai stiprų ir įtaigų įspūdį. Panašiai ir su filmu „Komivojažierius“, kurio pasakojimo maniera, atmosfera ir tonas labai panašus į ankstesnįjį darbą. Manau, kad kuo daugiau žiūrėčiau šio režisieriaus darbų, tuo įspūdis po truputį sloptų, nes forma kartotųsi, o turinys kistų pagal vis kiek kitokias aplinkybes. Jau dabar nemažai atradau nemažai turinio sąsajų su filmu „Išsiskyrimas“.

Visgi bent kartą užkietėjusiam kino gurmanui „Komivojažierių“ reiktų pamatyti, nes šiame filme yra visko, ko reikia geram kinui. Puikus scenarijus, dialogai, santykių peripetijos, probleminis laukas, vaidyba... Įdomiausia mums, vakariečiams, žiūrint šį filmą tikriausiai yra matyti, kaip Irano žmonės gyvena iš esmės labai panašius gyvenimus kaip ir mes. Mes tik galvojame, kad ten atsilikęs musulmoniškas kraštas, bet iš tikrųjų Teherano žmonės netgi labiau vakariečiai nei, tarkim, kokios centrinės Amerikos gyventojai.

Pasakojimo centre, kaip jau įprasta šiam režisieriui, būtinai glaudi šeima, kuri turi savų problemų. Šįkart per užpuolimą suyra šeimos pusiausvyra, vyras pedagogas apsėstas keršto dėl žmonos užpuolimo ir jis savo kerštą savaip įgyvendina. Įdomiausia šioje istorijoje yra išgauta pasakojimo tonacija, kada atrodo, kad viskas tuoj įvyks pagal vakarietiško kino scenarijų – išaiškės banaliausi variantai, pavyzdžiui, kad visgi žmoną užpuolė kaimynas arba, kad žmona turėjo meilužį, su kuriuo susipyko... Bet visumoje filmas pateikia staigmeną, kaip be didelių siužetinių įmantrybių, galima slysti per pasakojimą bauginančiai įtariai, tačiau pateikti banalią tiesą kaip sensaciją ir nustebinti žiūrovą.

Įkaitų finalinė scena išties ne holivudiškai kraugeriškai, kai viską dažniausiai išsprendžia kulka, bet būtent veikia žmogiškasis humanistinis faktorius – ar veikėjas pasiryžęs vardan keršto saldybės sugriauti kitai šeimai gyvenimą? Moralinė apsisprendimo korta tampa viso filmo svorio epicentru, klausiančiu, o kaip mes patys būtume pasielgę šioje situacijoje?

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb:7.8

Jūsų Maištinga Siela