Filmas: "Blogasis samarietis" / "Bad samaritan"

Sveiki,

Paskutiniu metu retai kada bepamatau kokį nors įtempto siužeto trilerį, o jie man kažkada labai patikdavo. Tik vienu metu buvau jų „atsivalgęs“, todėl gal sąmoningai ėmiau ir atsisakiau. Bet ateina metas ir vėlei grįžtame prie tam tikrų žanrų ir vėl suklumpama arba... retesniais atvejais apsidžiaugiama. Vienas toks trileris „Blogasis samarietis“ (angl. Bad Samaritan) (2018), kuris pasakoja apie du jaunus sukčius, kurie aptinka vieno bepročio psicho namuose įkalintą merginą, tačiau problema tame, kad jis pats būdamas sukčiumi dar nori pagelbėti merginai.

Iš esmės filmas kuo puikiausiai kaip trileris žiūrisi. Netgi smagiai galima mėgautis keliama įtampa, analizuoti psichuojančio žmogaus psichologinius požymius, išgyventi dėl jaunuolio gyvybės, palaikyti merginą... Čia kaip ir „Panikos kambarys“ su J. Foster. Principas lyg ir neblogas, tačiau visi šio filmo triukai jau seniai patikrinti kine dar nuo A. Hitchckoko „Psicho“ laikų. Gerai, pasirinkę šį filmą, sąmoningai tikriausiai nė vienas kažin kokių inovacijų ir nesitikėtume, todėl toks produktas gana vidutiniškas. Smarkiai hiperbolizuotas piktadarys dėl savo vykusios ekspresyvios išvaizdos ir vaidybos kelia netgi susižavėjimą aktoriumi, tačiau beregint permąsčius jau matytus psichus, pagalvoji, kad – velnias, gi vis tiek nieko naujo nėra. Visi to veikėjo požymiai jau tapę psichuojančiojo štampais ir klišėmis. Turtuolis visais atvejais yra preciziškai kruopštus, nuolat užbėga keliais strateginiais ėjimas prieš jaunuolį, kuris iš esmės irgi priklauso nusikalstamam pasauliui, tačiau visa gelbėjimo istorija patvirtina, kad negalima spręsti apie knygą vien iš jo viršelio.

Visgi silpniausia siužetiškai vieta yra šio trilerio atomazga. Kodėl staiga vyrukas „blogietis“, kuris turi aštrią vunderkindo nuovoką staiga pabaigoje tampa toks bukas, kad nieko nebesiskiria nuo pripučiamos lėlės? Netgi žinodamas tokių filmų klišes, kad vienu kastuvu kaukštelėjimo per galvą neužtenka (kaip ir vienos kulkos), kad veikėjai mirtų, nes šie būtinai lemiamą akimirką suspės atsipeikėti ir dar paleisti kokią nors kulką. Nelogiška, dirbtina ir net kiek absurdiška filmo pabaiga sunaikina visai iš pažiūros neprastą trilerio visumos įspūdį.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Spektaklis: "Akmenys jo kišenėse" režisierius Gytis Padegimas

Sveiki,

Režisierius Gytis Padegimas pastatė airių dramaturgės Marie Jones pjesę „Akmenys jo kišenėse“. Tiesą sakant, eidamas į šį spektaklį kažin ko nesitikėjau ir net nelabai domėjausi apie pjesės turinį. Tenka pripažinti, kad pjesės turinys apie savižudį Šoną gana banalus. Filmavimo aikštelėje vykstanti drama tarp žinomos aktorės ir ją įsimylėjusio vieno iš pagrindinių veikėjo atrodytų išvis net banali. Siužetas laikosi ant dviejų plaukų: meilės siekimas ir šalia įvykusi tragedija. Žinoma, galima analizuoti kino industrijos „nesiskaitymą“ su antrarūšiais aktoriais kaip vienų asmenų iškilimą, o kitų sumenkinimą ir apie airių tautines ypatybes ir savivertę, tačiau tai liko antrame pasakojimo plane.

Jeigu ne Gyčio Padegimo režisūra ir dviejų šaunių aktorių Jono Baranausko ir Vytauto Gasiliūno staigios ir dinamiškos transformacijos, tikriausiai iš tos pjesės medžiagos ne kažin ką ir išgliaudytum. Spektaklis dar kartą parodo, kaip teatras galingai gali iš „šūdelio“ padaryti paauksuotą klozetą. Du aktoriai sukuria tiek vaidmenų, kad netrunka laikas prabėgti, stebint, kaip jie laksto ir naudodami kokią nors vieną atributą staigiai persiorientuoja į personažą. Dinamiškas, jaunatviškas spektaklis, kaip karvė tampa kino prekiniu ženklu išties juokinga. O kai kurie personažai, ypač aktorių įkūnyti moteriški ir LGBT vaidmenys išties kelia šypsnį, tad spektaklis apie kino pramonės pašonėje susinaikinusį žmogų tampa dar ir tragikomedija, kurią smagu stebėti.

Apibendrinęs pasakyčiau, kad visumoje spektaklis, kad ir dinamiškas, kad ir pareikalavęs iš aktorių nemažai prakaito, mano manymu, vis tiek išlieka gana vidutiniškas ir iki visiško stogo nunešimo trūko gal ir stiprios medžiagos, gal dar kažin ko. Visąlaik neapleido manęs jausmas, kad stebiu kažin kokį ne G. Padegimo sustatytą spektaklį, bet tiesiog gabių studentų baigiamąjį darbą. Pastangos žvėriškos, tačiau visumoje pati linija gana paviršutiniška. Nepaisant to, smagu, kad pamačiau.

Jūsų Maištinga Siela

Eilėraštis: Donaldas Kajokas - "Žalias kovo ledas"

Sveiki, tiesiog negalėjau nepasidalyti kažin kokiu paprastu ir kartu stebuklingu eilėraščiu.

Donaldas Kajokas

Žalas kovo ledas

Ką tik buvo spalis, o dabar jau kovas...

Net beveik ne kovas - kovo pabaiga.

Gal net vėl stebuklą būsiu pramiegojęs –

sniegeną ir speigą, auskarą sniege?

Tarp žolių pernykščių apipuvęs lapas,

purvas, perlo šukė, bet gal nebe ta –

ieškai kas pradingo, atminty kas slepias,

ką minkštai sugėrė miego tuštuma.

Tik staiga pro šaką – žalias kovo ledas...

Tarsi nujautimas, kad kažką tenai,

kur buvai nebuvęs, kur tu žinai nematęs,

tik seniai užmiršęs tai atmintinai.

Jūsų Maištinga Siela

Kino pavasaris 2019: Maištingos sielos filmų sąrašas (rekomendacijos, rekomenduojami filmai)

Sveiki, skaitytojai,

Jau tapo tradicija, kad po lygiadienio greitai startuoja Vilniaus Kino pavasaris, į kurį „įplaukia“ patys žinomiausi ir labiausiai nusipelnę (ir ne tik) nepriklausomo kino kūriniai per pastaruosius metus. Žodžiu, pati šviežuma.

Be Scanoramos, tai pats pagrindinis mano kino festivalis, per kurį norisi susigriebti pačius skaniausius ir vertingiausius saldėsius. Pernai labiausiai mane stebino dokumentiniai filmai, o šiemet, žiūriu, iš pasirinktų 13 filmų, tokio žanro nėra nė vieno.

Nebuvo lengva, derinant laiką (iš dalies ir finansus, nes Dievas mato, bilietai ir vėl pabrango!) išsirinkti tuos filmus, kuriuos noriu pamatyti, bet galiausiai nukertant vieną kitą kūno dalį ir atsisakius tam tikrų kitų poreikių, pavyko išsirinkti 13 kino juostų. Atrankos kriterijus buvo režisieriai, tarptautiniai apdovanojimai, aktoriai ir net kai kurių kino kritikų ir apžvalgininkų rekomendacijos.

Pabandysiu įvardyti labiausiai laukiamus filmus. Viena labiausiai intriguojančių juostų „Neliesk manęs“, kuri pelnė Auksinį lokį ir tapo šiokiu tokiu skandalu, nes juosta labai provokuojanti – vieniems šlykšti, o kitiems pasigėrėtina. Kadangi man kūniškumas kine patinka, žiūrėsiu, kaip sureaguosiu. Kita juosta – Pietų Korėjos „Ilga dienos kelionė į naktį“ – klasikinė teatro pjesė tampa novatoriška ir muzikalia istorija visiškai kitomis azijietiškomis sąlygomis. Ir tai dar 3D efektu!

Taip pat labai laukiu savotiško „Gyvatės apkabinimo“ tęsinio pavadinimu „Vasaros paukščiai“ – tikiuosi hipnotizuojančių vaizdinių ir gilios metafizinės filosofijos. Taip pat prie favoritų priskirčiau irgi azijietišką filmą „Vagiliautojai“, kuris pelnė Auksinę Kanų palmės šakelę. Tas, kas matė iš lietuvių, man stipriai ją rekomendavo. Kaip visada Kino pavasaris ne Kino pavasaris, jei nepažiūriu kažko daniško – šįkart su mano numylėta aktore Trine Dyrholm „Širdžių dama“. Danų kinais niekada nenusiviliu. Taip pat nemažai lūkesčių keliu ir turkų režisieriui su filmu „Laukinė kriaušė“ – jo „Žiemos miegas“ ir „Trys beždžionės“ buvo tikrai labai įsimenamos.

Daug kas giria filmą, sako, kad net sukrečiantį „Kafarnaumas“. Reikia manyti, kad jis bus vienas įsimintiniausių, nors favoritais laikau jau šiek tiek pažįstamus režisierius. Negalėjau atsispirti Argentinos dviem juostom – „Angelas“ apie prieš 45 metus nuteistą angeliškos išvaizdos žudiką (biografinis!) bei komedija „Netikėta meilė“ su jau gerai žinomais Argentinos aktoriais.

Dar vieną komediją išsirinkau – lenkų „Panikos ataka“. Nors labiau norėjau pamatyti „Tyli naktis“, bet iš lenkų kažkodėl Kino pavasaryje iškiliausias šis. Lenkų kinas, beje, yra vienas mėgstamiausių apskritai, bet pažiūrėjus anonsą primena kažkokį nesusipratimų komediją (kokius baisius kuria lietuviai), tad net nebežinau, ko iš jo tikėtis, bet bandysim... Italų filmas „Magiška meilė“ įkrito į repertuarą atsitiktinai, tad irgi nežinau, ko tikėtis. O štai prancūzų filmas „Dvilypiai gyvenimai“ su Juliete Binoche bendradarbiavimo vėlei su „Marijos Zils debesų“ režisieriumi, tiesiog negalėjau praleisti. Tas režisierius tiesiog lengvai ir subtiliai gilus! Absoliučiai nežinau, ko tikėtis iš kito prancūzų filmo „Maja“, kadangi tos pačios režisierės M. H. Love „Ateitis“ taip ir liko kol kas nematyta.

Kaip visada tikiuosi iš festivalio kuo mažiau nusivylimo ir kuo daugiau atradimų. O atradimų visada būna kur kas daugiau. Ketinu matytų filmų, kaip visada, apžvalgėlėmis pasidalyti su Jumis.

Štai čia pasidaliju festivalio direktorės Vidos Ramaškienės filmu favoritu.

Jūsų Maištinga Siela

Paskelbtas Tarptautinis Man Booker ilgasis knygų sąrašas (Man Booker International Long list 2019)

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai laukiau šio naujojo Man Booker International 2019 sąrašo. Nors po ilgo laiko pasikeitė šios premijos mecenatas, bet kol kas, atrodo, šios premijos kaip ir Man Booker turėsime dar penkerius metus. Būtent tiek pasirašė Silicio slėnio milijardierius, kuris apsiėmė globoti šią premiją.

Kodėl tai man svarbu? Abi literatūrines premijas seku, nes tai dažniausiai būna geriausi metų skaitiniai, išversti į lietuvių kalbą. Pernai abu 2017-ųjų metų laureatus išvertė Sofoklio leidykla. Kiek žinau, Tarptautinę Man Booker 2018 m. lenkės Olgos Tokarczuk Bėgūnus išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, nežinia, ar Sofoklis apsiims išversti Man Booker 2018 airių rašytojos Anna Burns romaną Pienininkas. Bet nebūtinai viena ar kita knyga turi pelnyti Man Booker, kad ji būtų išversta, manau, kad ir patys nominantai jau savaime yra verti – daugiau ar mažiau – mūsų lietuviškų leidyklų ir vertėjų, kurie renkasi kūrinius, dėmesio.

Taigi, šiandien toji diena, kai paskelbtas Man Booker International naujasis ilgasis sąrašas (įdedu su nuorodomis į www.goodreads.com puslapį.

Juan Gabriel Vasquez „The Shape of the Ruins“. Rašytojas iš Kolumbijos. Turime jo kitą romaną pavadinimu Taip skamba krintantys, kuris buvo, mano akimis, puikus! Na, o jo naujasis romanas goodreads, nors dar ir nedaug balsų surinko, bet vertinamas 4.05.

Olga Tokarczuk „Drive Your Plow Ower The Bones of The Dead“. Antrąkart iš eilės pretenduojanti rašytoja, kažin, ar įbris į tą pačią sėkmės upę antrąkart. Čia kaip su Pietų Korėjos rašytoja Han Kang, parašiusia „Vegetarė“. Olgos knygos reitingas kol kas 3.92.

Rašytoja iš Čilės Alia Trabucco Zeran „The Remainder“ (La Resta) pateko su debiutiniu romanu. Jos reitingas 3.69.

Nyderlandų rašytojas Tommy Wieringa „The Death of Murat Idrissi“. Reitingas 3.36. 

Švedų rašytoja Sara Stridsberg „The Faculty of Dreams“. Detektyvinio atspalvio turintis pasakojimas apie 1988 metais balandį nužudytą feministę. Reitingas 4.02.

Vokiečių rašytoja Marion Poschmann „The Pine Islands“. Reitingas 3.35.

Štai Argentinos vokiečių rašytoja Samanta Schweblin „Mouthful Of Birds“ jau antrąkart nominuota šiai premijai. Pirmąkart su lietuviškai jau išverstu romanu „Prieraišumo laisvė“. Reitingas 3.39.

Islandijos ir Palestinos rašytojas Mazen Maarouf „Jokes for the Gunmen“. Reitingas 3.70.

Pietų Korėjos rašytojas Hwang Sok-yong „At Dusk“. Reitingas 3.81.

Kinijos rašytojos Can Xue romanas „Love In The New Millennium“ – 3.38.

Prancūzų rašytojos Annie Ernaux „The Years“ – 4.04.

Rašytojos iš Omano Jokha Alharthi „Celestial Bodies“. Reitingas 3.49.

Prancūzo Hubert Mingarelli „Four Soldiers“. Reitingas 3.86.

Filmas: "Žmogus voras: Į naują visatą" / "Spider-Man: Into the Spider-Verse"

Sveiki,

Šiemet „Oskaru“ už geriausią animacinį filmą įvertintas komikso serijos filmas „Žmogus voras: Į naują visatą“ (angl. Spider-Man: Into the Spider-Verse) (2018). Kad ir kaip originaliai beatrodytų neseniai matytas ir „Oskarui“ nominuotas konkurentas „Šunų sala“, man visai suprantama priežastis, kodėl šis filmas nugalėjo. Tai kur kas dinamiškesnis filmas. Kur kas amerikietiškesnis. Kur kas prieinamas labiau masėms. Net aplenkė irgi itin amerikietišką „Nerealieji 2“.

Kitą vertus, didelių priekaištų šiam filmui neturiu, nes jis padarytas išties kokybiškai. Kiek nusibodęs „Žmogus voras“, kurio vaidybinę ekranizaciją tikriausiai žiūrėčiau nebent jeigu kas nors sumokėtų, – visgi animacinį serialą vaikystėje žiūrėjau, tačiau ne ką ten ir pamenu. Nelabai domiuosi komiksų pasauliais... Pabandysiu įvardyti šio filmo privalumus. Visų pirma turinio pateiktis nukreipta ne tiek į dinaminius įvykių veiksmus, kiek į paauglį juodaodį, į jo brandą, baimes, o tai kur kas žmogiškiau ir įdomiau nei, tarkim, tikroji „Žmogaus voro“ serija. Čia iš esmės turime mes didvyrių voriukų naująją kartą, kuri įdomiai siužetiškai suraizgyta – blogio jėgos sudubliuoja paralelines visatas ir veikėjai sutinka save pačius kiek kitokiose versijose. Bet kokiam nors kiek geresniam nei vidutiniam režisieriui dirbti su tokia medžiaga smarkiai finansuojamam būtų tikras sėkmės garantas.

Nepaisant to, kad filmas kiek rimtesnis, sveikai dozuoja – gal net šykšti – juokelių, kokių, tarkim, prisodrintas „Nerealieji 2“, jis vis tiek retkarčiais juokingas. Savo rimtumu filmas tarsi apie paauglio brandą, iš kitos pusės – super didvyrio ir savimi pasitikėjimo pamokėlių komplektas. Tik, Dievas mato, nereikia apsigobus helovyniniu kostiumu šokinėti nuo stogų – tokios sėkmės nesitikėkite ir nusisuksite sprandą net nespėję mirktelti. Kiek artėjant prie kulminacijos jau norėjau snūduriuoti, nes pasakojimo formulė priartėjo prie įprasto (gal net pernelyg įprasto) tokiems herojams finalinės baigties. Blogis įveikiamas, paauglys patenka į suaugusiųjų lygą ir tampa savimi patenkintu ir išbandymus įveikusiu super didvyrių pasaulio dalimi. Ak, ta šabloniška pabaiga gal ir nuvilia, gal net norėjosi, kad viskas tebūtų tik to mokinio rašinio namų darbų pateiktis, tačiau kine, priešingai nei gyvenime, reikia super didvyrio.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb:8.6

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Pink - You Get My Love [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Ko galima tikėtis iš ne vieną dešimtmetį siaučiančios atlikėjos su rokerės dvasia? Kad užtrauks operiniu balsu? Tikriausiai šiais laikais visko galima tikėtis. Pink apskritai yra unikali ir jos patrakusios dainos iš esmės pakilia ne vienam klausytojui nuotaiką. Šiandien klausausi jos absoliučiai kitokio stiliaus kūrinio pavadinimu „You Get My Love“, kuris buvo įtrauktas kaip paskutinis garso takelis jos paskutiniame albume „Beautiful Trauma“ (2017). Apskritai albume esančios kelios baladės skamba ganėtinai popsiškai palyginus su šia vokaline daina.

Nevyniodamas pernelyg į vatą, siūlau tiesiog pasiklausyti šio jaukaus, elegantiško kūrinio, kuris patiks melomanams, kurie vertina vokalą ir emocionalumą.

Pink – You Get My Love

While you were sleeping
I decided to lay it out
Every bad reason
All of my pointless doubts
Where I went wrong
I whispered the ways that I'm ashamed of myself
While you were dreaming
I handed you all my fears
My thoughtless decisions
Turned into thoughtful tears
What have I done for the first time I blame myself

But you get my love, baby
You get my love
If there's only one thing about me that you can trust
You get my love, baby
You get my love
Don't let my mistakes take that away from us
You get my love

I'm no longer hiding
Though you're not awake to leave
I can tell by your breathing
It's no longer a fantasy
I'm still not prepared
For when you wake up
And turn to me

But you get my love, baby
You get my love
If there's only one thing about me that you can trust
You get my love, baby
You get my love
Don't let my mistakes take that away from us
You get my love

The light comes in, the dawn is rising down
You opened up your eyes
Once again I have to risk it all
The time is now

But you get my love, baby
You get my love
If there's only one thing about me that you can trust
You get my love, baby
You get my love
Don't let my mistakes take that away from us
You get my love, baby
You get my love
If there's only one thing about me that you can trust
You get my love, baby
You get my love
Don't let my mistakes take that away from us
You get my love.

Jūsų Maištinga Siela