Sveiki mielieji, šiandien noriu pristatyti dar vieną filmą, kuris vadinasi „Keturi keliai“ (Quatros caminos). Tai garsios argentinietės Cris Morenos kūrinys, sukuratas 2004 metais, prieš tai buvo du sezonai serialo „Maištingas kelias“, taigi filmas yra tarsi tų sezonų vizija į priekį, kas nutinka maištingiems vaikams, kurie baigia mokyklą ir išsiruošia į gyvenimo kelią vedami savo svajonių. Sakysite, na, kas gali būti banaliau nei filmas pastatytas muilų operos principais, bet neskubėkite teisti, pasirodo filmas yra kur kas geresnis, nei buvau prieš tai galvojęs. „Keturis kelius“ mačiau prieš du metus, o dabar jau Velykų atostogų dėka, kaime ir vėl galėjau antrą kartą pažiūrėti šį filmą. Visgi kažkas tame filme yra tokio, kad norėjosi jį pažiūrėti. Esu jausmų žmogus, todėl po filmo visada užplūsta visokios mintys, idėjos ir išgyvenimai. Šįkart filmas ir vėl nepabodo, tarsi su keturiais abiturientais leisčiausi į savo svajonės įgyvendinimo kelionę, nors mano svajonė nėra susijusi su muzika, tačiau, rodės, kad aš pats sėdėčiau tame jų geltonajame autobusiuke ir keliaučiau kartu su jais. Filme vaidina jaunosios kartos argentinos aktoriai, jau nuo mažumės pamilti viso pasaulio: Bajamin Rojas, Luisiana Lopilato, Camila Bordonada, Felipe Colombo. Tai gyvenimo istorija, kurią pasakoja viena iš jų dukra, apie tai, kaip būdami jauni tėvai naiviai viskuo tikėjo, tikėjo gyvenimo iššūkiais ir savo svajonėmis. Filmas šiek tiek utopinis, naivus, tačiau be galo gražus, jeigu juo patiki taip, kaip tiki savimi, ir apskritai, jei pats turi svajonių. Keturi talentingi jauni žmonės leidžiasi į koncertinį turą bandydami užkariauti pasaulį. Kelionės metu įvyksta begalės nuotykių, juokingų ir nevisai, tačiau visus juos vienija bendras tikslas ir be galo stipri tarpusavyje draugystė. Galiausiai vienas iš keturių draugų suserga vėžiu, tačiau net liga nesugadina ryžto siekti užsibrėžto tikslo – tapti žinoma muzikos grupe. Tačiau, kai iki tikslo lieka tiek nedaug, pats likimas pakiša jiems koją, ir autobusas, skubantis į oro uostą, staiga sugenda laukuose, kur nėra jokios abejonės, kad nepasitaikys joks žmogus, kuris galėtų jiems padėti. Sugniuždyti ir likę be svajonės, jie tiesiog nepraranda vilties, bet šoka iš džiaugsmo, kadangi jų gyvenimai jau tapo prasmingi, juk nesvarbu, kur tu keliauju, svarbu, kad apskritai keliauji su gerais draugais, stiprybė yra mūsų silpnybėje. Kai gyvenimas tau parodo taukuotą špygą, tu tiesiog šypsokis, sako šis filmas, nes niekas niekada nebūna prarasta. Pažiūrėjus tokį filmą net ir man norisi ant pačių užsimesti gitarą (su kuria taip dar ir neišmokau groti) ir traukti į pasaulį laimės ieškoti. Aišku, viskas būtų kur kas realiai, jei turėčiau bendraminčių, kurie nebijotų taip pat aukoti viso gyvenimo tam, kad leistųsi į savo gyvenimo kelią. Draugai šiuo atveju kaip ir filme yra visa ko pagrindas, nes kaip sako filmo potekstė, na, kas tu esi, jei esi vienas, be draugų ir be bendraminčių? Niekas. Tarsi ir pati svajonė būtų nebe tokia tikra svajonė, tačiau juk mes žinome, kad realybėje žmogus šiek tiek skiriasi, jis dažniausiai yra kur kas vienišesnis. Galiausiai, na, kiek pasaulyje gali būti tokių draugų ir bendraminčių kaip filme „Keturi keliai“? Nedaug, tiesa? Filmas yra apie tai, kad neprarasti vilties dėl svajonės išsipildymo, susirasti draugus gyvenimo kelyje, nes kiekvienas žmogus yra tarsi plati plati upė, kuri teką gyvenimo keliu, ak, kaip būna gražu, kai upė kertą kitą upė, vieniši vandenys susilieja, kaip žmonės tampa daugiau nei paprastais draugais, jie tampa vieno bendro tikslo siekėjais. Utopinės ir gražios filmo mintys, tačiau juk to mums ir reikia gyvenime, kad kažkas mus skatintų nepasiduoti ir siekti to, kas mums svarbu. Galiausiai šis filmas įrodo, kad ne svajonė yra svarbiausias tikslas, o priemonės jos siekant, t.y. kas tave supa aplinkui – draugai, šeima ir bendraminčiai. Ir jeigu tau nepavyko, ir jeigu tau nesiseka, niekada nenusimink, nes tave visada palaikys draugai, sako filmas. Taigi, visiems, kuriems nors kiek aktualios šios temos ir mintys, siūlau pasižiūrėti tikrai neblogą filmą „Keturi keliai“.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą