Sveiki visi,
Šiandien noriu trumpai pristatyti filmą „Kviečiame pas Railius“ (Wecome to the Rileys) (2010 m.) Pradėsiu neįprastai – patiko man šis filmas, patiko filmo lėtumas, tėknumas, neperspausta drama ir motyvuota įvykių ir psichologinė seka, kuri organiškai dera viena su kita. Filme sutinkame du superinius aktorius – James Gandolfini ir Kristen Steward, pastaroji čia suvaidina neprastą šešiolikmetės prostitutės vaidmenį. Po maištingųjų „The Runaways“ vaidmens, ji manęs nieko per daug ir nenustebino, sakyčiau, tinka jai šis vaidmuo labiau nei „Saulėlydyje“.
Filmas gan paprastas, tačiau ne prastas. Pragyvenęs vyras 30 metų santuokoje imasi globoti ir traukti jauną kekšytę iš sunkaus gyvenimo liūno, tačiau maištaujanti paauglė niekaip nesutinka būti išvaduota. Soprano aktorius šįkart labai švelnus, dėmesingas ir kartu juokingai ir įdomiai dera prie šios šešiolikmetės, kuri iš pradžių mano, kad jis iš jos tenori tik sekso. Šiaip nebloga režisūra, neišpuikęs ir neperspaustas siužetas. Sukurta taip, kad išspaudžia ir šypseną ir kartu keistą nostalgiją, nes tai yra gyvenimas. Mažai manipuliacijos su pačiu žiūrovu, filmas sukurtas gan realistiškai, nenorima sugraudinti žiūrovo ale dirbtinai skaudžia istorija ir man tai visai patinka. Po filmo lieka kažkoks geras jausmas, kaip ir sako pabaigoje – „juk nežinome, kas mūsų laukia rytoj“, ir iš tikrųjų nežinome...
Šiaip labai rekomenduoju tikriems kino gurmanams, rimtesnio filmo mėgėjams, draminių filmų gerbėjams.
Jūsų Maištinga Siela
O man labai nepatinka Steward. Nesuprantu, kaip ją iš viso aktore vadina. Ji visur tokia pat. Amžinai išsižiojus, veidas be išraiškos, atrodo, tik pasako savo žodžius.
AtsakytiPanaikintiman patiko, kaip papasakojai apie filmą, manau, pažiūrėsiu :)