Sveiki,
Šiandien
noriu pakomentuoti kino juostą „Įsikerojimas“ (Lantana) (2001), kuri buvo kuo
puikiausiai sutikta kino kritikų ir neblogai įvertinta pačių žiūrovų. Šią
juostą ne kartą galėjote išvysti TV ekranuose, bet dabar po seanso galvoju, kad
filmas visgi patiks ne visiems, netgi rimtesnio kino mėgėjams.
Filmas
„Įsikerojimas“ pasakoja vidutinio amžiaus santykių istorijas, kurias sudrebina
suvokimas, kad viskam atėjo tokia monotoniška erozija ir žūtbūt reikia kokių
nors permainų. Herojai stengiasi ištrūkti iš savo nusidėvėjusių santykių rato
ir metasi į tokius kraštutinumus, kad susiranda meilužius. Tai pakankamai
gyvenimiška juosta, jausenos, emocijos, laiko ir gyvenimo poslinkis – tai jau
gan brandaus žmogaus pasaulis ir jaunimui, ir tiems, kurie dar nesulaukė
trisdešimties (toks kaip aš), filmas gali pasirodyti pernelyg neaktualus.
Tačiau man patinka nagrinėti žmogaus gyvenimo periodus ir vidutinio amžiaus
krizė, santuokos krizė, seksualumo paieškos, naujo įkvėpimo resursai yra tai,
kas mane labai domina ne tik kine, bet ir apskritai mene.
Filmas
– tai puiki santykių studija, nors jame esamų štampinių vietų, kad ir ta
psichologė – psichiatrė, analizuojanti kitų santykius. Filmuose jau taip esama,
kad tokios personos pačios nesugraibo po savo santykius ir dažnai prieina
kryžkelę, nebepajėgia padėti kitiems, kai pačių gyvenimas griūva. „Įsikerojimas“
taip pat neapsiriboja personažų trintimis ir kraštutinumais, bet jis apipintas
ir kriminaliniais nutikimais, kurie juostą padaro dar įdomesnę, aistringesnę,
vingresnę. Filmas priminė kitas panašias matytas juostas, viena iš tokių tai „Adaptacija“
(2002), jeigu pastaroji patiko, tai, manau, jog ir ši vidutinių santykių krizių
analizė su detektyviniais prieskoniais turėtų kuo puikiausiai sulįsti. Man iš
esmės juosta patiko.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 84/100
IMDb:7.4
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą