Filmas: "Skrebutis" / "Toast"

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti britų filmą „Skrebutis“ (Toast) (2010), kuris mus nukelia į Britanijos provinciją ir pasakoja biografinę istoriją apie vieną garsiausių britų kulinarų t.y. jo vaikystę ir svajonių išsipildymą. 1960 –ieji, puritoniška britų provincijos aplinka ir berniuko kitoniškumas, kuris pasireiškia per kulinarinius gebėjimus ir troškimus iš pradžių atrodė pernelyg sausoka. Filmas šiek tiek priminė olandų kino juostą „Šiaurės jūra. Teksasas“, tačiau šioji juosta visgi nėra tokia poetiška, nors septinto dešimtmečio detalės, mada, dvasia tampa kertiniu šio filmo akmeniu. 

Visgi filmas nors ir klijuojasi biografijos žanrą, jis yra labai fiktyvus, jo pasaulis pakankamai sukinometografintas, santykiai tarp suaugusiųjų, ypatingai keistai nenatūralios atrodo pamotės ir berniuko kulinarinės lenktynės, kurios realybėje tikriausiai atrodė kur kas dramatiškesnės ir niūresnės. Iš kitos pusės būtent tas dirbtinumas, sintetika ir įneša keistos neapčiuopiamos magijos, todėl neįtikinamas pasaulis tampa patrauklus, nors jame vyksta tragiški ir skaudūs dalykai. Pirmoji filmo pusė susižiūrėjo ne itin patraukliai, trūko aiškesnio stuburo ir suvokimo, bet persiritus filmui į antrą pusę t.y., pasirodžius puikiajai britų aktorei Helena‘i Bonham Carter, filmas staiga išsibalansuoja, įgauna pagreitį, įdomumo, intrigos ir nežinomumo, nes motinos užprogramuota mirtis truko pernelyg ilgai ir viskas buvo pernelyg nuspėjama. Na, o po to, prabėgus tam tikram laikui, pagrindinį berniuką pakeičia ūgtelėjęs aktorius Freddie Highmor‘as, kurį puikiausiai prisimename iš muzikinio romantinio filmo „Muzika suradusi mus“ arba kitaip „Augustinas Rašas“. Ūgtelėjusiam aktoriui atiteko ir subtiliai koketuojantis vaidmuo, kuris pareikalavo ir homoerotinio santykio, nuo kurio asmenybės formavimosi procesas filme pasidaro tik dar įdomesnis ir spalvingesnis.

Šiaip filmas tikrai ne šedevras, turi nemažai minusų, vienas iš jų – mažasis aktorius Oscar Kennedy, kuris kai kurias scenas suvaidino labai neįtikinamai, todėl režisierei S.J. Clarkson reikėjo vaiko apsigimusio aktoriaus, nes tokiuose filmuose (kaip ir visuose) tiesiog reikia, kad visos reakcijos sugultų įtikinamai, nes matėsi neišpildymų, kai kurios scenos sužavėjo, ypatingai kai kurie perėjimai iš vienos scenos į kitą, bet visgi filmą laikyčiau tik vidutiniu, tačiau su nebloga istorija, kurią atras ne vienas žiūrovas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela