Visata - laimė, džiaugsmas, pilnatvė

Sveiki,

Yra gyvenime akimirkų, kada viskas būna tobula, kada esi viskuo patenkintas ir viskas atrodo nuostabu. Šiandien vėl tai pajutau, pajutau, kaip pasiduodu džiaugsmo dievams ir deivėms, o su pasidavimu įsileidžiu į save kondensuotą gyvenimo džiaugsmą ir meilę. Ne, gal neįsileidžiu, bet, sakyčiau, susitelkiu, susitraukiu į vieną tašką, toks taškas, anot mokslininku, kažkada buvo visa mūsų Visata, šis taškas ėmė ir sprogo – Didysis Sprogimas, iš kurio atsirado žvaigždės, mes, Mersedesai ir dangoraižiai, visut viskas. Būtent tokią akimirką pasijaučiu esąs taškas, į kurį sueina visa Visata, kur džiaugsmo tankis, radiacija, vadinkite kaip norite, rodos, tuoj sprogs ir pasklis į visas pasaulio šalis, persiduos akmenims, medžiams, debesims, dangui, oro molekulėms, žmonėms, kosmosui, juodosiom skylėm, persikels į kitus matavimus ir demencijas... Džiaugsmas. Tikras. Atėjęs ir mane nugalėjęs. Tai nuostabu.

Nuostabu būti vienu metu viename pulse, viename ritme su Visata ir pačiam būti Visata. Dabar neabejoju, kad tai yra pilnatvė, kurios taip visą gyvenimą karštligiškai ieškau, o ji pati ateina, tada, kai nesitikiu. Net neabejoju, kad tai yra... gerai.

Jūsų Maištinga Siela