Filmas: "Tyli naktis" / "Christmas. Uncensored"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti latvių režisieriaus Mario Martinson naujausią darbą „Tyli naktis“ (2013), kuris šių metų pradžioje sukėlė nemažas diskusijas lietuvių kino forumuose. Prisipažinsiu, kad Maris Martinson‘as nėra mano mėgstamas režisierius, nors jo filmas „Amaja“ ir sukėlė šiokių tokių simpatijų, tačiau dabar filmą menu kaip pernelyg poetizuotą kosmopolitinę dėlionę. Filmas „Tyli naktis“ šiam režisieriui yra jau trečiasis filmas, kuris kuriamas su lietuvių aktoriais ir pažvelgęs į tolimesnių jo projektų išklotinę, matau, kad ateinantys filmai visgi nukreipti į Latviją, o ne į Lietuvą. Pats režisierius yra prisipažinęs, kad jam kurti filmus kur kas lengviau nei parašyti šių filmų knygas, kurias visas išleido lietuviškos leidyklos...

„Tyli naktis“ grįžta iš ilgų „Amajos“ klajonių po pasaulį į šeimą ir pateikia vienos šeimos tragediją Kūčių vakarą, kai viskas turėtų būti atleista ir pamiršta. Tokia naktis ir kontrastas nebestebina nei literatūroje, nei kine. „Tyli naktis“ buvo tiesiogine šio žodžio prasme sugniuždytas kritikų. Taip, tai tikriausiai vienas prasčiausių šio režisieriaus darbų, tačiau žinodamas, kad galiu sulaukti didžiausio pravalo, filmą kažkodėl sužiūrėjau nepretenzingai įdomiai. Aišku, labiausiai kliuvo siužeto ušpildymas, neįtikinamos, bet žavios detalės. Na, kuris dabar tėvas eis su veidrodžio šuke žiūrėti, kaip mylisi už durų marti su sūnumi? O jau juostelėje paliktas neištikimybės įrodymas toks melodramatiškas ir nuspėjamas, kad net lotynų amerikiečiai dabar serialuose įdomiau sukuria aplinkybes. Jau nuo pačios filmo pradžios nelieka jokių abejonių, jog ši naktis pasmerkta skyrybos, rietenoms ir skandalams – pasigedau paslapties, tikrų netikėtumų. Gali nustebinti tik homoseksualumo įvesta linija, kuri lietuvių kinometografijoje vis dar neliečiama. 

Šių metų pradžioje teko matyti didesnį pravalą, tai filmas „Valentinas vienas“, o štai „Tyli naktis“ man kažkodėl nuskambėjo visai neblogomis tonacijomis, buvo įdomu stebėti tarp šeimų besidengiantį seksualinių santykių voratinklį. Jaukus Kūčių vakaras tampa seksualine valpurgijos naktimi, kuri atskleidžia, kokie mes žmonės esame dviveidžiai – gyvename visuomenės primestomis kaukėmis, o iš tikrųjų grojame visai kitais instrumentais. Aišku, ne viskas režisieriui pavyko, filmas retkarčiais priminė teatro sceną, gal dėl minimalios erdvės, gal dėl ne visada įtikinamų aplinkybių ir dialogų, tačiau nepasakysi, kad ir aktoriai blogai dirbo, bet jie ir nežibėjo. „Tyli naktis“ išėjo tamsi, nykoka erotizuota drama, kuri nelabai pateisino žiūrovų lūkesčius, tačiau ne viskas filme jau taip ir blogai, juk jei nebandysi, nesižinosi, kas iš tos idėjos gali išeiti. Maris Martinson‘as turėjo įrodyti, kad gali statyti ir kitokias dramas, tačiau tai buvo žingsnelis atgal, bet niekada nevėlu pasitaisyti ir sugrįžti į teisingą kelią.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela