Sveiki,
Žiūrėdamas pirmąjį
lietuvišką siaubo filmą pirmas 10 minučių iš tikrųjų patyriau siaubą – gėdos siaubą.
Daug ką sakantis pavadinimas „Rūsys“
(2014) tapo kino teatro nevilties sensacija. Pirmieji kadrai, kaip aktorius
Marius Jampolskis įsukinėja vaizdo kameras bute, išlinksniavo mintyse „Paranormal
Activity“ pavadinimą mano kaip žiūrovo makaulėje. Dieve mano, negi lietuviai,
tokios „drąsios“ šalies žmonės, tokie kūrybiški, tokie visokie geriečiai ėmė ir
padarė riebų š...?
Žinoma, lengviausia
kritikuoti, bet imkite ir patys sukurkite! Sukurti derėjo pirma gerą scenarijų
ir tik atrankos būdu išrinkti išties lūkesčius bent kiek pateisinančią istoriją, o dabar kelių filmų
idėjiniai kryžminimai nuvalkiojo ir nustekeno mūsų lietuvišką siaubą. O tas
lotyniškas CULPA intarpas ir schema absoliučiai pro šalį ir šie religiniai
motyvai neveikė. Kur kas siaubingiau buvo stebėti Jurgos Šeduikytės depresijos
momentus, nei tą vargšą mistinį blondiną, kuris viską bandė gadinti šiai
nelaimingai porai...
Iš esmės filmas pigus,
nes finansavimo stygius tikriausiai vertė versti kišines, tačiau geriau jokio
filmo, nei filmas „Rūsys“, kurį peržiūrėjęs žiūrovas nekraupo nuo siaubo, bet
lenkė pirštus ir bandė prisiminti, kur vieną ar kitą siaubo siužetinį elementą
jau matė. Gaila aktorių, gaila režisieriaus ir gaila savo paties laiko. Nors nieko
per daug nesitikėjau, vedamas smalsumo visgi sugaišau tą pusantros valandos
laiką, kurį galėjau skirti kad ir vinilinės plokštelės klausymui ar padorius
knygos skaitymui.
Mano
įvertinimas: 3/10
IMDb: 5.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą