Sveiki,
Ispanai turi savo P.
Almodovaro, o prancūzai – Francois Ozoną ir viskas tuo pasakyta. Du savito
braižo genijai, tarp kurių rastume ne vieną sąsają. Štai naujausias F. Ozon
filmas „Dvilypis meilužis“ (pranc. L‘Amant double) (2017) jau spėjo rasti
savo žiūrovą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Po ypač F. Ozon eksperimentinio
filmo „Francas“, sakyčiau, „Dvilypis meilužis“ yra savotiškas grįžimas prie jo „Baseino“
(2003) ar jo provokuojančio trilerio „Provokuojantys užrašai“ (2012), kuris,
beje, mano galva, kol kas geriausias šio režisieriaus darbas. Naujausiame filme
jis gvildena žmogaus psichikos sutrikimus ir centre atsiduria režisieriaus
atrasta mūza iš filmo „Graži ir jauna“ aktorė Marine Vacth, kuri vėl sušvyti jo
filme kaip nepakartojamas deimantas. Išties įspūdingo sukirpimo aktorė tiek
vizualiai, tiek gebėjimu žvilgsniu pritrenkti žiūrovą. Gaila, kad kol kas
nemačiau kitų jos darbų...
Visgi trileris vėlgi kaip
P. Almadovaro „Oda, kurioje gyvenu“ neria į tirštas žmogaus susidvejinimo ir
realybės jausmo praradimo ribas. Šįkart filmas pavyko labiau kondensuotas į
paranojos vaizdavimą nei į įtaigų pasakojimą. Jau įpusėjus filmą, nebelieka
abejonių, kad pagrindinė veikėja susipainiojusi nei dėl to, sakykim, gerojo ir
piktojo dvynių teorijos, kurią ji įtikėjusi. Galiausiai filmo finalas nors ir
šviesus, bet iš esmės kiek nuviliantis, nes tikėtasi kur kas sudėtingesnės
atomazgos, bet yra kaip yra ir šįkart režisierius fokusavosi ne į galutinį
rezultatą, o į rezultato laukimą, todėl belieka mėgautis aktoriais, kylančia
intriga, atmosfera, na, o iš paties filmo kažin ko neišpeši, nes trilerio toks
nedėkingas žanras – jis veikia, kol viskas nepaaiškėja, o po to maža iš to
peno. Visgi filmas intriguoja savo erotiniais vaizdiniais, drąsa, aktorių
patrauklumu ir estetiškumu, kuris būdingas F. Ozon filmams. Bet kokiu atveju,
man filmas patiko.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 6.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą