Sveiki,
kino gerbėjai,
Prancūzų
kilmės režisierė Amanda Sthers sukūrė tai, ką aš vadinu klasikine prancūzų
komedija – „Madam“ (pranc. Madame) (2017). O aš taip mėgstu
prancūziškas komedijas! Susikvietusi anglakalbius aktorius vietinėje
prancūziškoje artistokratiškoje aplinkoje ji kuria socialinėmis klišėmis grįstą
komediją, kurioje išryškėja absurdiška klasių atskirties kultūra.
Iš
tikrųjų filmas neilgas – pusantros valandos prancūziškų linksmybių į valias. Kuriozinė
banali situacija: kad prie stalo nebūtų trylika asmenų, prietaringoji
aristokratė laikinai pasodina savo tarnaitę, kuri sujaukia visus veikėjų
gyvenimus. Iš pažiūros kvaila ir sentimentali tarnaitė užkariauja aristokrato
širdį, tačiau jai jau greitai tenka rinktis – arba paklusti ponios liepimams,
arba mesti darbą ir pasirinkti mylimąjį...
Tai
vienas iš tų filmų be jaukios pabaigos, kur reikia pačiam nuspręsti, ką jūs
visoje šioje istorijoje įžvelgėte? Gal moters išsilaisvinimą? Gal skaudžią
patirtį? Gal netgi numanomą laimingą pabaigą? Smagiausia tai, kad režisierė
išvengė numanomos „tiesos atskleidimo“ pompastikos, nereikalingų ir klišinių
judesių – sakyčiau, nestandartinis žingsnis ir jis man labiau patiko nei muilo
operų akimirkos, kai paaiškėja, kad aristokratė viso labo tėra tik tarnaitė. Didelis
dėmesys aktorei Toni Collette, tačiau dar šarmingesnė ir įdomesnė buvo ispanų
aktorė Rossy de Palma. Kažkaip žiūrėjau ir neprailgo, o ir nuteikė pozityviai.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų
vidurkis: 45/100
IMDb:6.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą