Sveiki,
Beskaitydamas
naujausiame „Literatūra ir menas“ publikuotą pokalbį su Sauliumi Keturakiu apie literatūros mokymą mokykloje vėlei kilo
daug minčių. Paskutiniu metu, priėmus įstatymą, kad bus finansuojamos nemokomos
tiksliųjų mokslų vietos universitetuose, humanitariniai mokslai vėl liko
paspirti... Kitą vertus, tiksliųjų reikia rinkai, o humanitarai: na, maždaug,
čia tie, kurie mokosi vien savo malonumui ir dvasiai, tad nelabai naudingi
ekonomikai. Tampame pragmatiški ir fragmentiški.
Visgi
geriau įsigilinus į šią citatą, atsiveria ta nepatogi tiesa, kad visi mokslai
be literatūros prašo išskaidyti, pritarti sistemai, kurti, skirstyti ir kitaip
fragmentuoti informaciją... O literatūra tie mąstymo klijai, kurie prašo susieti,
sujungti, rasti panašumų, apibendrinti, išryškinti, pajusti kontekstą... Žodžiu,
literatūra, toji, kuri išplečia mūsų savivokos matricą, bet tuo pačiu tampa
nebereikalinga nei švietimui, nei matricai, nes ji praturtina žmogų, bet ne finansinį
iždą.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą