Filmas: "Platforma" / "El Hoyo" / "The Platform"

Sveiki, skaitytojai,

Dviem Gojos kino apdovanojimais įvertintas ispanų mokslinės fantastikos filmas „Platforma“ (ispan. El Hoyo) (2019) paskutiniu metu tarp lietuvių, sėdinčių namuose dėl karantino, tapo internetine kino sensacija. Niūrioje ir tamsioje juostoje pasakojama apie keistą kalėjimą primenančią „skylę“, kurioje patekę savanoriai ir kaliniai gyvena didžiulėje ir gilioje šachtoje, kurios gyvenamąjį aukštą žmogui pakeičia kas mėnesį atsitiktiniu būdu. Visų tikslas – išgyventi ir tikėtis, kad papulsi kitąkart į aukštesnį aukštą, kur maisto davinys daug geresnis.

Pradėsiu nuo to, kad filmo ir scenarijaus idėja, vaizduoti ateities ar paralelinį pasaulį, kuriame galiotų socialinės klasės kiek kitoje erdvėje, iš tikrųjų veikia. Pirmiausia filmo idėja yra atskleisti sutartinus bendražmogiškuosius siekius t. y. iškelti idėją, kad altruizmas ir humanizmas ekstremaliomis sąlygomis išnyksta, o žmogus pavirsta konkurencingu žvėrimi, kur ankstesni sutartini moraliniai dėsniai nebegalioja. Kitaip sakant, filmo tikslas gana destruktyvus ir toli gražu neįkvepiantis – parodyti, kad didžioji dalis žmonių tėra gyvuliai, o jų platformon patekęs idealistas, tikintis bendruomeniškumu kaip išsigelbėjimo galimybe, tampa Don Kichotu autsaideriu.

Filmui pavyko išgryninti filmo struktūriškumą, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip visa šioji izoliuota sistema veikia, ir kad tai iš esmės yra vienos ar kitoks mūsų „laisvos“ visuomenės atšvaitas, simbolis, jeigu palyginsime afrikiečio kasdienybę su, tarkim, švedo – skirtumas akivaizdus.

Žinoma, filme nemažai psichologinės įtampos, kanibalizmo atvejai primena siaubo filmą ir kažkiek tai atrodo kaip „Bado žaidynės“ kitaip – išgyvena tik tas, kuris turi peilį užantyje. Filmas prikausto dėmesį, jis žiūrisi kaip idėjinis filmas, tačiau tenka pripažinti, kad filmas negatyviai angažuotas, hiperbolizuotai žiaurus. Labiau abejotina filmo vieta tampa atomazga, kuri, bent man, nepatiko, neįtikino. Tas „žinutės“ pasiuntimas į viršų atrodo toks suplokštėjęs ir pernelyg simbolinis, kad netenka viso filmo aštrumo. Kitą vertus, galbūt galima į finalą žiūrėti kaip į mažą vilties simbolį, kuris turėtų nuskaidrinti šiaip jau visą filmą rodomus negatyvius dalykus. Bet kokiu atveju filmas turi šį bei tą pasakyti, tačiau tokių eksperimentinių filmų turime ne vieną. Dabar į galvą ateina tokie filmai kaip „Eksperimentas“ arba „Egzaminas“, kur hiperbolizuotomis ekstremaliomis sąlygomis pertransformuojamas socialinis žmonių elgsenos siaubas ir išryškinta negatyvioji, gyvuliškoji žmogaus prigimties dalis.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:7.0

Jūsų Maištinga Siela