Sveiki,
Kai
paskutinį kart su šeima žiūrėjau vokiečių kūrėjų S. Fiala ir V. Franz režisuotą
siaubo trilerį „Labanakt, mamyte!“ (2014), buvau išvadintas iškrypėliu ir
nesveiku. Lyg būčiau žinojęs, kokį sadistinį filmą apie dvynukus aš žiūrėsiu! Niekas
nėra apsaugotas nuo turinio, netgi jeigu filmą renkamės iš siaubo filmų kategorijos.
Kartais net toks gali būti per aštrus, kažką giliai pasąmonėje priminti ir
iškelti, todėl tokius filmus, kurie paveikia, ir mėgstu! Ir tas „Labanakt,
mamyte!“, mano akimis, buvo tikrai neblogas siaubo trileris. Šįkart režisieriai
dirbo su anglakalbiais aktoriais, tad ir vėl šeimos narius, neperspėjęs apie
filmo buvusius režisierius, pakviečiau žiūrėti. Siaubo filmas visada tas
žanras, kurį namuose be kompromisų gali žiūrėti visi (jeigu nėra mažų vaikų).
Naujausias
kūrėjų darbas vadinasi „Namelis“ (angl. The Lodge) (2019), kuris
pasakoja apie keistą šeimą, kurioje nusižudo moteris, o jos vietą užima buvusi
itin fanatiškos sektos narė Greisė, kažkada per žudynes išgyvenusi vienui viena
ir dabar „sėdi ant piliulių“, kad palaikytų sveiką protą. Vaikai, nekęsdami
naujosios Greisės, kaip galėdami parodo, kad jos labai nemėgsta ir džiaugiasi
kiekvienu Greisės susimovimu. Tėvas irgi „geras“, palieka per pūgą atokioje dykynėje
Greisę su savo vaikais, nė nepasimatavęs santykių temperatūros – tai netgi
sakyčiau labai didelė neatsakingo tėvo klaida arba logiška spraga scenarijuje.
Žodžiu, pasilikusi su vaikais Greisė ima prisiminti savo jaunas dieneles, kada
tikrai nebuvo labai mylima ir popinama, priešingai nei jo simpatijos vaikučiai...
Žodžiu,
filme viskas toliau pagal atmosferą. Atokioje užpustytoje trobelėje vyksta
mistiniai aštrūs trilerio verti dalykai. Čia kaip ir išprotėjęs „Švytėjimas“
(1980), tik ne taip prabangiai nufilmuotas. Visgi filmo scenarijus toli gražu nėra
prasčiausias, įvykis seka įvykį ir žiūrovui pamažu išties darosi įdomu: o kaip
čia yra iš tikrųjų? Užskaičiau keletą komentarų, kad filmas įtraukiantis ir
nenuspėjamas. Kad įtraukiantis – vidutiniškai, o kad nenuspėjamas, manau, po „Labanakt,
mamyte!“, kitaip pas režisierius filmas ir negalėjo susiklostyti, todėl turint
net kelias tikrovės versijas, vienu ar antru bandymu neprašausite nuspėdami,
kuo viskas baigsis.
Prisipažinsiu,
kad galbūt „Labanakt, mamyte“ buvo truputį stipresnis filmas, kuris ne toks
nuspėjamas, kur kas labiau europietiško stiliaus, o šitas labiau supanašėjęs su
tais filmais, kuriuose vaizduojami sniegu užvaryti atokūs nameliai, kur ir taip
aišku, kad nieko gero nelauk ir pavojus tyko kiekviename žingsnyje. Žinoma, „Namelis“
pramoginio siaubo filmo kūrinys, kuriam jau pristinga savitumo, originalumo,
tačiau, Dievas mato, tarp visų tų filmų, kurių IMDb reitingas nesiekia net 5,
yra visai padoriai pažiūrimas su nuolat dėl rimtesnio kino bambančiais ir
negalinčiais žiūrėti namiškiais.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų
vidurkis: 64/100
IMDb:6.2
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą