Sveiki,
skaitytojai,
Tikriausiai
daugelis iš jūsų girdėjote prancūzų klasiko romanisto Viktorą Hugo, vieną
garsiausių kūrinių „Vargdieniai“ pavadinimą, galbūt matėte spektaklį ar vieną
kitą ekranizaciją. Prancūzų režisierius Ladj Ly perfrazuodamas Viktoro Hugo kūrinio
eilutes pertransformuoja ir perteikia šiuolaikinio problemiško Prancūzijos
didmiesčio pavojingo rajono gyvenimą. Tuokart žymus rašytojas vaizdavo
Prancūzijos kruvinąją revoliuciją, kuri amžiams pakeitė ne tik Prancūzijos, bet
ir pasaulio politinę areną, o Ladj Ly tai daro atokiame rajone, kuriame pagal
savo nerašytus įstatymus gyvena čigonai, musulmonai ir juodaodžiai atvykėliai
iš Afrikos, kurių gyvenimo realijos iš esmės atkartoja V. Hugo kūrinio maišto
ir revoliucijos algoritmą.
Ladj
Ly „Vargdieniai“ (pranc. Les miserables) (2019) perkūrė po
sėkmingo trumpametražio tuo pačiu pavadinimo filmo (2017) ir adaptavo idėją
ilgametražiam variantui su tais pačiais aktoriais. Trys policininkai važinėja
po pavojingus nusikalstamus kvartalus, stebi jų gyventojus, palaiko tvarką,
tačiau retsykiais (o gal net pernelyg dažnai) šie patruliuojantys policininkai
perlenkia lazdą ir manosi esą įstatymų dievai. Kaip žinia, įstatymas ir
teisingumas neretai būna priešingoje barikadų pusėse, o šie policininkai
neretai jaučiasi be ribų. Kuriozas prasideda tada, kai iš cirke dirbančio
čigono barono pavagiamas mažas liūtukas, o kad tarp juodaodžių ir čigonų
neprasidėtų skerdynės, policininkai imasi ieškoti liūtuko, kurį pagrobė vienas
iš juodaodžių berniukų... Galiausiai žiaurumas gimdo žiaurumą, policininkai
netyčia pašauna mažąjį veikėją, elgiasi su juo nežmoniškai, tad pabaigoje
policininkai sulaukia savo atsako, taip, kaip nebaudžiami karaliaus pakalikai
anuomet sulaukė prancūzų revoliucionierių keršto.
Filmas
sodrus, brutalus ir dinamiškas. Čia vaizduojamas tikras etninis katilas,
nusikalstomo pasaulio užkulisiai, o šis nusikalstamo pasaulio modelis pradeda
formuotis dar nuo vaikų žaidimo aikštelės, kiekviena etninė grandis stengiasi
vadovautis tam tikromis geto taisyklėmis ir įstatymais, kurie skiriasi nuo
bendrų valstybės įstatymų. Tai tarsi atskyros valstybės gyvavimas valstybės
viduje, kur apstu brutalumo, nesusikalbėjimo, interesų kovų... Iš tikrųjų filmo
idėja gera, nes ji kritikuoja ir atskleidžia susiskaldžiusio ir besitrinančio
skirtingų religijų ir įsitikinimų bendruomenių trintį. Filmas priminė
europietišką „Lūšnynų milijonieriaus“ versiją, tik čia mes neturime nei herojaus,
nei laimingų atsitiktinumų, nei sėkmės istorijos, nes realybė vaizduojama kur
kas niūresnė ir depresyvesnė. Visgi žiūrėdamas juostą galvojau: kiek jų ten
daug, tokių susiskaldžiusių, nelaimingų ir brutaliai gyvenančių smurto
pasaulyje, kurie vieną dieną ateis ir pasiims mus visus, kaip tai nutiko „Vargdienių“
knygoje. Filmo pabaiga, kai vaikai daro perversmą, šiek tiek metaforiška ir
pranašiška, tačiau kuo didesnis žiaurumas, tuo didesnė kartų atsakomoji jėga,
nepriklausomai nuo amžiaus.
Mano įvertinimas:
8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.6
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą