Sveiki,
Čia
apžvelgsiu Suzanne Collins kūrinio „Bado žaidynės“ sąsajas, palyginimus, panašumus
ir intertekstualumą su Antikos mitologijos kūriniais.
Nuo
senų senovės žmonės užrašinėjo įkvepiančių herojų, dievų ir pusdievių žygius ir
nuotykius. Žmonės nuolat galvojo apie nemirtingumą, kitokį gyvenimą, kuriame
egzistuoja antgamtinės jėgos, kitaip sakant, tai, kas nematoma ir paaiškintų pasaulio
ir visatos dėsnius bei tvarką. Antikos mitologija iki šių dienų įkvepia
šiuolaikinius rašytojus kurti ir perkurti žmogaus, prilygstančio nemirtingų
dievų jėgai. Amerikiečių itin populiarią knygų „Bado žaidynės“ autorę Siuzaną
Kolins (Suzanne Collins) (g. 1962) antikinė mitologija įkvėpė pasakoti apie
apokaliptinę, naująjį ateities pasaulį.
„Bado
žaidynėse“ kalbama apie 12 apygardų, suskirstytų pagal luomus, visuomenę. Dar nuo
senovės antikos yra paplitęs posakis: „Duokite mums duonos ir žaidimų!“.
Ateities pasaulio valdytojai kasmet organizuoja Baldo žaidynes, atrinkdami iš
dvylikos apygardų po du jaunus atstovus, kurie grumiasi žudynių žaidynėse, o
juos per ekranus stebi tiek turtingieji Sostinės valdininkai, tiek apygardų
gyventojai. Kodėl? Nes tai linksma! Primena senovės gladiatorių kovas, o pats
mirties ir žudymo faktas tampa išsigimusios, iškrypusios valdžios ir galios
veidrodžiu, paneigiančiu prigimtines žmogaus savybes. Primena senovės Romos
imperatorių Kaligulos ir Nerono žiaurumo linksmybės, kai aristokratų luomas
buvo linksminamas žmonių kautynėmis ir kankinimais.
„Bado
žaidynių“ kūrinio idėją galėtume sieti labiausiai su graikų mitu apie Tesėją ir
Minotaurą. Kaip žinia, Minotauras buvo mitinė būtybė, įkalintas Dedalo
sukurtame labirinte Kretos saloje. Labirintas buvo neišeinamas, kas į jį
pakliūdavo, tas pasilikdavo jame visiems laikams. Tesėjas, kaip ir būdinga
pusdieviems, susirengia į herojišką žygį nužudyti Minotautą. Tikriausiai jam
nebūtų pavykę to padaryti be dievų įsikišimo, todėl Tesėjas gauna iš Mino ir
Pasifajos dukters Ariadnės siūlą, kad nepamestų kelio ir sugebėtų grįžti atgal
prie išėjimo. Galiausiai Tesėjas nužudo Minotaurą, ko nepavyko padaryti jokiems
kitiems veikėjams. Kuo tai panašu į „Bodo žaidynes“? Ogi pagrindiniai veikėjai
taip pat įmetami į tokias žaidynes, kuriose vienintelė išeitis yra žudyti
kitus, kad laimėtum ir išgyventum. Pagrindinė veikėja Ketnė stengiasi pažeisti
šias taisykles, gudrumu apeiti įstatymą, kad išgelbėtų ne tik save, bet ir savo
bendražygį Pitą. Kūrinio pabaigoje ji bando su Pitu suvalgyti nuodingų uogų,
kad šių žaidynių niekas nelaimėtų, kad nebūtų didvyrių ir Sostinės gyventojų
troškimas nebūtų patenkintas. Galiausiai Bado žaidynių taisyklės ir aplinkybės tėra
Minotauro labirinto metafora – visgi viskas įmanoma, kai veikiama ne po vieną,
o drauge (Tesėjui padeda Ariadnė, o Ketnei – Pitas), kolektyvinė žmonių jėga,
atsidavimas, pagalba vieni kitiems tampa fundamentaliausia šių kūrinių vertybė,
nekintanti ištisus šimtmečius.
Taip
pat „Bado žaidynėse“ turime konkurencingą veikėją iš turtingos apygardos Keitą,
kuris dėl to, kad yra finansuojamas apygardos, turi apsauginius šarvus, kurie
garantuoja Keito nepažeidžiamumą. Priešingai nei Ketnė, kuri yra iš pačios
skurdžiausios apygardos, be savo strėlių daugiau nieko neturi. Sąlygos tarp Baldo
žaidynių dalyvių yra nelygiavertės. Keitas įkūnija nepažeidžiamą antikos herojų
Achilą. Achilas, kaip žinia, kūdikystėje buvo įmerktas į stebuklingą vandenį,
kuris garantavo nepažeidžiamumą. Sušlapo viskas, išskyrus jo čiurna, už kurios
jis buvo laikomas, todėl Achilas buvo pažeidžiamas būtent per šią vietą. Keitas
vėlgi panašiai – jo kūnas apsaugotas šarvų nuo smūgių, tačiau pažeidžiama
galva. Mutantai, kurie gviešiasi finalinėje scenoje Pito, Keito ir Ketnės
gyvybių, vėlgi primena Tartaro pabaisas ir Olimpo dievų įveiktus gigantus
monstrus, Odisėjo nugalėtą kiklopą.
Ne ką
mažiau svarbi ir Sostinėje esančių organizatorių padėtis. Vienas iš šių
žaidynių kūrėjų Klaudijus Tempelsmitas atitiktų antikinį Olimpo dievų ar net
Romos imperatorių poziciją. Dievai stebi mirtingųjų kančias, pakreipia jų
likimus, valdo, panašiai kaip Dzeusas ar likimo deivės Moiros, kuriems paklūsta
pasaulis ir dievai. Tempelsmitas jaučiasi galingu ir neįveikiamu, nes turi
neribotą valdžią ir galią, todėl labiausiai širsta, kai Ketnė su Pitu apgauna
finalines Bado žaidynių taisykles, kitaip sakant, žmogus pasipriešina dievui.
Lygiai taip pat dievai nelabai mėgo pusdievių herojų Heraklio, Tesėjo, Persėjo,
kadangi šie iš esmės priešinosi dievų valiai, padėjo mirtingiesiems, silpnesniems
už save. Iš tikrųjų „Bado žaidynės“ yra rekonstruota socialinė distopija su
antikiniais motyvais, kurie išryškina žemišką socialinę nelygybę, žmonių
skirstymą į luomus, aiškiai pabrėžiant, kad tas, kas turi galią valdyti, ne
visada yra teisingas ir vertas tos galios, o nuskriaustieji, būdami ištikimi
savo bendražmogiškoms vertybėms, turi šansą pasipriešinti tironams.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą