Filmas: "Amžiaus pabaiga" ("Šimtmečio pabaiga") / "Fin de siglo" / "End of the Century"

 Sveiki,

 

Argentiniečių režisierius Lucio Castro sukūrė filmą „Amžiaus pabaiga“ (ispan. Fin de siglo) (2019), galima pagal anglišką variantą versti „Šimtmečio pabaiga“. Kino kritikai pagyrė šį debiutinį režisieriaus filmą ir Argentinoje pripažino kaip geriausias debiutinis nepriklausomas filmas. Filme pasakojama apie vyrą, kuris atkeliavęs iš Argentinos atostogauja Barselonoje. Čia jis mieste sutinka vyruką, kurį pasikviečia pas save į apartamentus ir su juo permiega, tačiau netrukus vienos popietės seksas atveria tam tikrus prisiminimus ir pagrindinio veikėjo ilgesį...

 

Filmas su LGBT indeksu ir jame viso labo veikia tik trys veikėjai. Pirmojoje filmo dalyje, galima pamanyti, kad filmas „apie nieką“. Vyrukas bene 10-15 minučių vaikšto po Barseloną, apžiūri pastatus ir su niekuo nebendrauja. Totali vienišiaus kelionė į kitą kraštą. Galiausiai veikėjas prie jūros susipažįsta su kitu vyruku ir čia režisierius nemažai dėmesio skiria homoerotikai, kitaip sakant, „lovos reikalams“. Viskas lyg ir labai gražu, patrauklu, aktoriai įtikinamai vaizduoja seksą, tik pradedu įtarti, ar filmas nebus vien tik muilo burbulas, labai jau tuščias?

 

Staiga viduryje filmo įvyksta lemtingas pasakojimo lūžis ir du besikalbantys vyrai suvokia, jog jie prieš maždaug 20 metų drauge buvo susitikę ir anuomet buvo abu labai uždari dėl savo seksualinės orientacijos. Praeitis pradeda maišytis su dabartimi, o kiekvieno veikėjo 20 pastarųjų gyvenimo metų istorija pavaizduota taip, lyg joje dalyvautų būtų tie patys besikalbantys asmenys. Iš pradžių atrodo chaotiška ir nesuprantama, kodėl režisierius šitaip viską sujaukia: ar jis nori sukurti mistinę pasakojimo atmosferą, ar žaidžia veikėjų psichikos sutrikimais – nežinia. Galiausiai filmo pabaigoje įvyksta paskutinis pasakojimo lūžis – nuskaidrėjimas: viską mes linkę matyti, vertinti ir įsivaizduoti kitų pasakojimuose, lyg patys juose dalyvautume, bandome nujausti, kokius jausmus patirtume gyvendami kitų gyvenimus ir... režisieriui pavyko sukelti tą keistą pasakojimo stebuklą, veikėjų tarpusavio besijungiantį ir besiskiriantį empatijos jausmą. Neapsigaukite, pasakojimo problema ir vientisas siužetas labai paprastas, kone kurortinio romano banalybė, tačiau visuminis fokusas, kurį padarė L. Castro, sakyčiau, pavyko. Ko gal trūko? Mažesnės įžangos ir dar didesnės ir įvairesnės asmeninių istorijų plėtotės ir jų sumaišymo, kad pasakojimas išties primintų tuos mindfuck kompozicijos filmus, tačiau įtariu, jog tam sutrukdė ribotas finansavimas ir viską reikėjo supaprastinti.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela