Serialas: "Amerikietiškos siaubo istorijos" / "American Horror Stories" (1 sezonas / season 1)

 Sveiki, skaitytojai,

 

Pernai mes nesulaukėme „Amerikietiškos siaubo istorijos“ 10 sezono dėl pandemijos atidėtų filmavimų. Šiemet antologinio serialo kūrėjai sulaukė paties didžiausio per visą laiką finansavimo (48 milijonus JAV dolerių), todėl kartu su šio serialo korifėjumi Ryan Murphy buvo nuspręsta sukurti netgi du atskirus serialus labai panašiu pavadinimu. 10 serijų įprastą antologinį serialą „Amerikietiška siaubo istorija: Dviguba ateitis“, kuri taps 10 sezonu ir startuos nuo šių metų rugpjūčio 25 dienos bei atskirą 7 serijų istorijų rinkinį daugiskaitiniu pavadinimu „Amerikietiškos siaubo istorijos“ (American Horror Stories). Kodėl daugiskaita? Nes šios serijos pasakoja skirtingas siaubo istorijas, besijungiančias vieną į kitą ir net retkarčiais su didžiąja antologija. Vakar, rugpjūčio 19 dieną, pasirodė paskutinė septintoji serija.

 

Kadangi esu nuoseklus R. Murphy kūrybos žiūrovas, drįstu pranešti, kad šis mega gigantas netrukus pristatys „Amerikietiška nusikaltimo istorija“, kurioje nagrinės Monikos Levinki ir Bilo Klintono skandalą. Taip pat žadama, kad prie šios flotilės prisijungs dar du nauji paraleliniai serialai „Amerikietiška sporto istorija“ bei „Amerikietiška meilės istorija“. Ar ne per daug? Jeigu ir daug, tai tikėkimės, kad bus kokybiška.

 

Šiandien apžvelgsiu „Amerikietiškų siaubo istorijų“ visas serijas (jų tik viso labo 7). Tiesa, nežinia, ar kitais metais šis „atskilęs“ serialas nuo antologijos bus tęsiamas, tai susitarkime, kad visgi tai pirmasis sezonas.

 

1 serijas. Rubber (Wo)man: Part One.

Pirmojoje serijoje grįžtama prie antologinio „Žmogžudysčių namas“ sezono. Šįkart į tą patį namą įsikelia nauja gėjų pora su dukra Skarlet. Vyrukai – skeptiški, jie netiki, kad Žmogžudysčių name kas nors vyksta. Galiausiai Skarlet savo naujame kambaryje atranda fetišistinius rūbus ir juos užsivelka, tačiau, kai juos užsivelka, ji tampa kitu asmeniu – akys pajuoduoja ir tuo metu ji gali padaryti bet ką. Mokykloje Skarlet nusižiūri klasiokę, kuri galiausiai ja pasinaudoja žiaurioms patyčioms. Galiausiai nusivylusi ir kamuojama BDSM aistrų, matomų vaizdų per pornografinius kanalus, ji ryžtasi užsidėti ruber kostiumą ir atkeršyti klasiokei ir jos pakalikėms...

 

Iš tikrųjų labai keista grįžti į šį namą, bet kartu ir smagu, nes pirmasis sezonas daugeliui žiūrovų itin labai patiko. Čia išvystame naujus aktorius – Sierra McCornick, Michael Jacksono dukrą Paris Jackson ir iš „Viešbučio“ sezono patį Matt Bomer. Bandoma išlaikyti tą paslaptinga atmosferą, nors ir pasakojama istorijos tąsa, visą laika tvyro nuojauta, kad kažkas išlįs iš pirmojo sezono (taip ir nutinka) ir paaiškins dar nežinomus dalykus. Deja, nei Jassica Lange, nei daugelio super pirmojo sezono žvaigždžių čia neišvysite, bes vis tiek... Wecome to the Murder House!  

 

Mano vertinimas: 7.5/10 

2 serija. Rubber (Wo)man: Part Two

 

Antroji serija tęsia pirmosios serijos istoriją. Skarlet tampa nevaldoma. Lavonai pradeda rinktis atviroje namo skylėje, kurią vėliau Skarlet užmūrija, tačiau ji nebegali atsiginti namo vaiduoklių. Ją gina staiga žaibiškai įsimylėjusi lesbietė vaiduoklis. Merginos mylisi vonioje, o gėjų pora niekuo nenutuokia, kol patys netampa žiaurių įvykių aukomis... Visgi abi serijos, dažnas lietuvis pakukuotų, persūdytos LGBTQ temų. Tačiau tai R. Murphy, o ten, kur jis, ten apstu gėjų ir lesbiečių tematikos. Kas nuolat žiūri jo projektus, turėtų jau net nebesigluminti. Šioji serija dar beprotiškesnė, juodesnė ir kraupesnė. Galiausiai Skarlet tenka atsisveikinti tiek su mylimąja, tiek su tėvais ir išvykti į savo kelią, tačiau ji grįžta per Helovynus ir susitinka su vaiduokliais. Ekspresija, elegancija ir tam tikras karikatūriškumas sukuria atskirą logikos pasaulį, į kurį norisi žiūrėti.

 

Mano įvertinimas: 8/10

3 serija. Drive In.

 

Šioje serijoje jau pasakojama visiškai kitokia istorija, nesusieta nei su vienu sezonu. Vyrukas pakviečia merginą į lauko kino teatrą, tačiau kažkokia beprotė protestuoja, kad filmas tikras ir jis visus pavers zombiais. Galiausiai visi savo mašinose, kas žiūrėjo šį filmą tampa kaip nesavi, o tie, kurie bučiavosi ir nė akimirkos nematė, nesupranta, kas atsitiko... Iš tikrųjų tai tarsi mažas mini siaubo filmas apie zombius ir filmų poveikė žmonių psichikai. Šiaip šios serijos idėja gera, bet ar nebūsiu kažkur kažką panašaus jau matęs? Pati istorijos realizacija labai tiesmuka, paprasta, neišplėtota, veikėjai momentalūs, niekuo neįdomūs, tarsi tipinis jaunimėlis iš kokio prasto filmo „Penktadienis 13-oji“. Manau, tai viena silpniausių šio sezono serijų.

 

Mano įvertinimas: 4/10

4 serija. The Naughty List

 

Itin paaugliška ir jaunatviška serija. Bernų kompanija, influenceriai, gyvenantys dideliame name, kuriame nesibaigia pokštai ir vakarėliai. Jie tikri socialinio tinklų žvaigždės, kol neperžengia tam tikros ribos. Vyrukams netyčia pavyksta nufilmuoti tikrą savižudžio sceną ir ją įkelia tikėdamiesi dar smarkiau išpopuliarėti, tačiau pasaulis ima juos smerkti. O išsišokimas su Kalėdų seneliu prekybos centre tampa jiems pragaru... Tai toks spalvingas maskaradinis pasakojimas, kaip socialiniai tinklai gali sugadinti ne tik reputaciją, bet ir gyvenimą. Čia Kalėdų senelį psichopatą vaidina Denny Trejo, puikiai pažįstamas iš daugybės filmų apie meksikiečių narkotikų prekeivius. Visgi serija vienkryptė, šabloniška be įdomesnių kultūrinių atributų ir sukalta kaip koks siaubo vaizdo klipas, kai kurie kadrai priminė absurdo komediją „Scream Queen‘s“. Atmosferą norėta padaryti itin šiuolaikišką, bet išėjo silpnoka ir šabloniška. Jeigu R. Murphy imtųsi vystyti tokį siužetą į antologiją, būtų labai liūdna.

 

Mano įvertinimas: 4/10

5 serija. Ba'al.

 

Dar viena atskira istorija. Prasideda labai tipiškai ir kažkur jau labai matyta: pora trokšta susilaukti vaikelio, kreipiasi į apvaisinimo centrą, tačiau ten vienas žmogus pasiūlo demono statulėlę, kurią reiktų pasidėti po lova, kad susilauktum... Žodžiu, vaikas po kurio laiko gimsta, o mamytė nelabai benori juo rūpintis, kažkur išgaravo visas motiniškumas. Tuo pačiu jos vyrelis seka jos nuolat krinkančią sveikatą ir nusamdo psichologę. Motinai atrodo, kad demonas pagrobs jos vaiką... Šita serija, sakyčiau, gera. Nors kai kurie dalykai perimti iš vidutinių ir prastų siaubo filmų, labai patiko šios istorijos finalas ir tai, kad seriją kaip atskirą kūrinį gali žiūrėti ir vyresni. Tai tarsi Polanskio savotiškas „Rozmari kūdikis“ ir „Coven“ trečiojo sezono antologijos mišinys. Stebina netikėtas istorijos finalas ir tikriausiai geriausias ir įtikinamiausias šio sezono pagrindinės aktorės Billie Luord vaidmuo.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

6 serija. Feral

 

Prisimenate siaubo filmus „Lemtingas posūkis“ ir filmą „Ir kalnai turi akis“? Taigi panašiu stiliumi perteikta ir ši atskira istorija. Šeimyna susiruošia nakvynės į mišką, tačiau dingsta jų vaikas. Po daugel metų tėvas vis dar tikisi rasti bent sūnaus palaikus ir netikėtai atsiranda tų vietovių medžiotojas, kuris aptinka kompasą, kurį dovanojo kažkada sūnui... Jie leidžiasi į tas vietas, nežinodami, kad netrukus susidurs su tuo, kas pradangino jų vaiką... Sutinku, kad ši serija iš esmės pavykusi, nors ir sukalta, kaip minėjau, pagal matytą stilistiką. Šioje serijoje pasirodo mano mėgstamas aktorius Cody Fern, kurį galite žinoti iš ankstesnių R. Murphy projektų. Istorija intriguoja nuo pradžios iki pat pabaigos, nes išlaiko intrigą, nežinią, o ir siaubo bei įspūdingos atomazgos netrūksta.

 

Mano įvertinimas: 8/10

7 serija. Game Over

 

Finalinė serija vėl susieta su pirmosiomis dviem ir grąžina mus į „Žmogžudysčių namą“. Čia pasirodo pirmojo sezono senbuvis ir ne vieną gerą vaidmenį „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“ sukūręs aktorius Dylan McDermott bei netikėtai serijos pradžioje pasirodžiusi Miley Cyrus sesuo Noah. Išties šioje serijoje pateikiama istorija, kaip galiausiai vaiduokliai išlaisvinami iš šio namo, o pats namas sunaikinamas, tačiau pateiktis šio varianto kiek netikėta: kompiuteriniai žaidimai, daug nuorodų į buvusius sezonus ir jų aktorius... Viskas taip šauniai atpažįstamai persipynę per kontekstus, tačiau pati serija pasirodė pernelyg infantili, vaikiška, netekusi galios šiurpinti. Įsivaizduoju, kad kūrėjai norėjo perteikti tą pabaigą taip alternatyviai, tarsi netikrai, sušiuolaikinti ir susintetinti tą siaubą, prarandant kontūrus tarp tikrovės ir skaitmeninės realybės. Galima sakyti, kad pavyko, nes viskas labai išėjo žaidybiškai, tačiau prarasta labai daug: energija, baugumas, paslaptingumas, elegancija ir „Žmogžudysčių namo“ veikėjų charakteringumas. Viskas perbėgta labai žaibiškai, tarsi „skrolinant“ per Facebooką.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

 

Mano apibendrinimas labai trumpas. Šios atskiros serijos yra nepalyginamai silpnesnis variantas už antologiją. Trūksta plėtotės, asmeninių veikėjų istorijų, estetikos ir elegancijos... Galiausiai trūksta dvasios ir pačios istorijos, todėl bendrame kontekste, kažin, ar šis serialas siektų daugiau nei šešetą. Nepaisant to, buvo ir tikrai dėmesio vertų dalykų, serijos patiko ir įtraukė, bet ne taip, kad jas išjungus galvočiau: o kaip čia galėjo būti?

 

Jūsų Maištinga Siela