Sveiki,
Nedaug tenka per metus pamatyti vokiečių kino. Vienas įsimintiniausių
pastarųjų filmų buvo režisieriaus Jan-Ole Gerster „Lara“. Pastarasis filmas pasakojo
apie savo sūnaus pianisto talentu abejojančią ir meilės bei švelnumo
stokojančią griežtą mamą. Filmas pasižymėjo unikaliai gerai perteiktu moters
charakteriu, todėl nusprendžiau pažiūrėti ir senesnį režisieriaus filmą
pavadinimu „Kava Berlyne“ (angl. Coffe in Berlin) (2012),
tikėdamasis labai panašaus ir sodraus charakteringo filmo, juolab kad daug kas
gyrė aktoriaus Tom Schilling pasirodymą šiame filme.
Juodai baltoje kino juostoje pasakojama apie trisdešimtmetį
vyruką, kuris neranda savo gyvenime tėkmės. Prisimelavęs tėvui apie tęsiamas
studijas, jis dienų dienas šlaistosi už jo pinigus po Berlyną, kai jo
bendraamžiai jau turi vaikų, yra ne tik baigę studijas, bet ir gerokai
įsitvirtinę, žinantys ko nori iš gyvenimo. Pagrindinis veikėjas Nikas nežino,
ko nori, jis tiesiog diena iš dienos plaukia per Berlyną, dalyvauja bohemiškoje
draugijoje ir tiesiog, sakant žargonu, chillina. Kokia tada gyvenimo
prasmė? Ilgą laiką žiūrint į veikėją ir bandant suvokti jo visišką ambicijų ir
troškimo neturėjimą, manding, atsiveria dvi šio vyruko gyvenimo perspektyvos. Viena
iš jų klasikinė: turtingo tėvo sūnelis tikriausiai buvo išlepęs, todėl tapo
tinginiu, tikru lepšiu, todėl neišsiugdęs tvirtumo, neturi ir gyvenime stuburo.
Kita perspektyva: visas pasaulis spaudžia vyruką būti tokiu, kaip ir visi kiti –
kalti pinigus, būti kažkuo, įgyti profesiją, vesti, turėti vaikų. Kodėl jam
reikia būtinai gyventi tokį šablonišką ir primestą gyvenimą, jeigu galima
mėgautis buvimu čia ir dabar. Dvi perspektyvos ir šis laisvas bei betikslis
vyrukas vis mažiau ir mažiau mėgaujasi tariama savo laisve, nes savęs
neberealizuoja...
Iš tikrųjų filmas labiau apie vertybių ir ambicijų
nebuvimą, nei apie maištą prieš šablonišką sistemą. Kuo toliau analizavau veikėją,
tuo jis man darėsi neįdomus ir necharakteringas. Galiausiai visam filmui
pasibaigus jaučiausi tik išgėręs kavos ir plepėjęs tuščiai apie nieką. Nors
filmas vizualus, dialogai sukalti gana gyvi, bandoma siužetą paaštrinti
kerštaujančios smarkiai nuo mokyklos laikų suliesėjusios blondinės konfliktais
ir isterijomis, visgi pagrindinis veikėjas niekur mūsų nenuveda,
nepralinksmina, net nesujaudina. Statiškas ir atbukęs charakteris, kuris
suponuoja XY kartos pasimetusius ir nežinančius ko iš gyvenimo nori žmones.
Norėčiau sakyti, kad filmas nieko neanalizuoja, jo funkcija absoliučiai
jausminė – perteikti įstrigusio žmogaus gyvenimo tėkmėje bejėgystę, kurion
tikriausiai ne vienas esame atsidūrę, bet visgi šis filmas, kad ir gurmaniškas,
žiūrėjosi be aistros.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą