Sveiki,
Airių
režisierius Ken Loach tikriausiai yra vienas žymiausių ir labiausiai
nusipelniusių Airijos nepriklausomo kino režisierių per savo ilgą režisieriaus
karjerą sukūręs daugybę įsimintinų ir įvairiais apdovanojimais apdovanotų
filmų. Mano įsimintiniausi tikriausiai būtų „Vėjas, siūbuojantis miežius“ bei „Angelų
dalis“. Režisierius pasižymi gyvenimiškų situacijų, socialinių realijų
pasakojimais, kuriuose sušmėžuoja kančios, dramatizmo ir humoro pustoniai.
Naujausiame savo darbe, kuris buvo pristatytas „Kino pavasario“ festivalyje, „Atsiprašome,
neradome jūsų“ (angl. Sorry We Missed You) (2019) režisierius vėl
mus panardina į socialinių sunkumų kamuojamą šeimą.
Istorija
pasakoja apie dviejų vaikų tėvus, kuris įsigijęs siuntų išvežiojimo furgonėlį įsidarbina
įmonėje, kuri greitai ir operatyviai pristatinėja siuntas. Darbas nėra lengvas,
suktis reikia greitai ir susitelkti į tikslą, tačiau namie paauglys sūnus
krečia eibes, nelanko mokyklos, su draugais užsiima gatvės siautėjimais, o
mažoji dukra vis dar šlapinasi į lovą, kai tėvai susirieja. Tėvui sunku suderinti
intensyvų darbą ir pakankamai skirti dėmesį šeimai, jis nori išbristi iš
skurdo, išsikelti iš namo ir įsigyti savo turtą, kurio neteko per banko
bankrotą...
Filmas
gana realistinio pelėkio, režisierius fokusuojasi į šeiminius ir darbinius
santykius, o aštriausia filmo problema yra šeimos santykių balansas, kai turi
aukotis vardan geresnio gyvenimo, nors turėtum būti su vaikais ir juos
palaikyti sunkiausiais momentais. Visgi kad ir kaip vyriškis draskytųsi darbe,
mane filme stebino labai humaniški, labai atviri vyro ir žmonos bendravimo
momentai ribinėse situacijose. Pamaniau, tokia gera šeima ir tokia nelaimė
jiems nutiko, o ir tie vaikai tikriausiai galėtų būti labiau prižiūrėti ir
mylimi, jeigu tik tėvai taip sunkiai nevargtų bandydami išbristi iš skurdo ir
skolų. Režisierius nieko pernelyg nedramatizuoja, neužaštrina, bet sudėtingose
situacijos išlieka kažin koks sąžiningas prieš žiūrovą vaizduodamas šeimos
sunkumus, perteikia šeimos gyvenimą, kuriame būna ir šviesių, ir tamsių
dienų...
Visgi
galvojau apie filmo pabaigą, kai vyrukas palieka šeimą ir bando išvažiuoti
furgonu ir nebegrįžti, nes gyvenimas jį tiesiog ėda iš visų pusių, nors jis nėra
blogas žmogus. Šiaip netikėtas filmų pabaigas, kurios nutrūksta, kad ir pačioje
įdomiausioje vietoje, arba, kai palieka filosofinį klausimą be atsakymų, esu
dažniausiai linkęs pateisinti, tačiau „Atsiprašome, neradome jūsų“ finalas
absoliučiai man pasirodė neužbaigtas ir šiam žanrui, bent man, kiek netikėtas,
nes buvau 100 procentų įsitikinęs, kad režisierius filmą užbaigs literatūriškai
tvarkingai, kaip jam ir būdinga. Nepaisant visko, filmas socialiai
atmosferinis, vaizduojamos šeimų emocijų spektras platus, yra dėl ko graudentis,
užjausti, galiausiai labai greitai susitapatini su šia šeima, todėl finalas man
toks liko be kompensacijos. Nepaisant visko, tai geras filmas.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą