Sveiki,
Senas geras retro kinas
vėl sugrįžo pas mane! XX amžiaus vidurio kino legenda Billy Wilder sukūrė ne
vieną kultinį filmą, kurie tapo net tolimiems lietuviams žinomi vien iš pavadinimo,
pavyzdžiui, „Džeze tik merginos“ (1959), o štai po metų režisierius pristato
kitą sėkmingą filmą – „Butas“ (angl. The Apartment) (1960), kurį
iš esmės nusprendžiau pasižiūrėti dėl didelių simpatijų aktorei Shirley
MacLaine, pastaroji šioje juostoje sukūrė vieną iš pagrindinių Franės Kubelik vaidmenį.
Tiesą sakant, filmas
išties labai seno sukirpimo ir jau nuo pat pirmųjų kadrų atsidūriau lyg senuose
namuose! Buvau primiršęs tą seno ir gero sukirpimo Holivudą, kuris išgyveno tikrą
aukso amžių ir niekas jo nebardavo dėl įsigalėjusių šablonų, nors jis
akivaizdžiai egzistavo, bet dėl to, kad nebuvo pernelyg su kuo palyginti,
nebuvo ir pretenzijų. Tos juodai baltos spalvos, interjero detalės,
televizoriaus valdymo pultelis, patefonas ir senoviniai šaldytuvai atrodo kaip
iš kokios į istoriją nugrimzdusios Atlantidos. Tiesą sakant, taip ir yra.
Istorija išties šmaikšti
ir įtrauki. Biuro darbą dirbantis C. C. Baxteris, norėdamas užkopti karjeros
laiptais, naktimis ir vakarais laikinai pernuomoja savo butą viršininkams, kad
jie galėtų atsivežti savo meilužes ir praleisti vakarą. Tuo pat metu Baxteris
slampinėja po miestą, miega ant suolelio ir persišaldo, tačiau jam pavyksta
išsikovoti geresnes sąlygas darbe. Galiausiai įsivelia į darbinį meilės trikampį.
Biuro šefas „kadrina“ lifto darbuotoją (man išvis neįtikėtinas darbas – visą dieną
važinėji liftu ir visiems maigai mygtukus!? Čia kaip koks Antanas Garšva iš „Baltos
drobulės“), tačiau su liftininke Frane santykius norėtų megzti ir Baxteris,
galiausiai Franė patenka į keistą vieno buto istoriją, į kurį ją kaip meilužę
vežasi šefas, bet iš tikrųjų jis priklauso Baxteriui... Daug paradoksalių ir
komiškų situacijų filme verčia ir stebėtis, ir juoktis. Puikus scenarijus!
Nepaisant visos įtraukios
istorijos, man filmas atrodė maskulistinis. Visi vyrai šefai be išimties
turi meilužes, vienas kitą drąsina kaip „patinai“, patiklios ir naivios moterys
paliekamos ant ledo, nes jos per kvailos suprasti, kad tikri „patinai“ savo
vaikų ir žmonų nepalieka dėl liftininkių. Klasikinis variantas klasikiniame
kine. Visgi scenos konstruojamos daugiau ar mažiau kaip teatro scenoje, tad
manau, kad pakoregavus tam tikras scenas scenarijų nesunkiai būtų galima
adaptuoti teatro scenoje. Komiškos situacijos, sakyčiau, nelabai pasenusios,
daugelis šiuolaikinių holivudinių komedijų iki šiol kalba apie tuos pačius
dalykus kaip ir filme „Butas“. Žavesio filmui suteikia būtent istorinė kino
raiška, spalvos, tuometinis operatoriaus darbas ir netgi tas pats senoviškai
svaiginantis orkestrinis garso takelis. Visgi žiūrėdamas kaip ir kiekvieną
retro filmą, galiu prisiekti, jog filmą esu matęs vaikystėje, kažkur ataidėjo prisimanai,
nuotrupos, kad dešimtame dešimtmetyje per kažkokias šventes visgi filmą
transliavo, nes įspėjau tam tikras scenas ir intuityviai atsekiau naratyvą.
Filmas smagus, jį galima žiūrėti kaip delikatesą ir nesierzinti, kad viskas
nusenę, priešingai – mėgautis, tarsi vaikščiotum po senovinį kino pasaulį.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 94/100
IMDb: 8.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą