Sveiki,
Visais tikriausiai
gyvenimo atžvilgiais pritarčiau rašytojo Robertui Musil minčiai iš
knygos „Žmogus be savybių“, bet...
„Žmogų kaip kvailį pirma
reikia įgrūsti į jo galimybių, planų ir jausmų tramdymo marškinius, trukdyti
jam visokiais prietarais, tradicijomis, kliūtimis ir apribojimais, - ir tik
tada tai, ką jis sugeba nuveikti, galbūt bus ko nors verta, brandu ir pastovu...“
...bet tai neturėčiau
būti AŠ.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą