Sveiki,
„Mus
ištiko laisvės šokas. Taip, Lietuvoje išsigąsta laisvės ir laisvo piliečio. Paaiškėjo,
kad iš demokratijos paketo negalima išsirinkti to, kas patinka, sykiu atmetant
viską, kas mums atrodo svetima ir nemiela. Negalima tarti „taip“ vienai
religija, kategoriškai atmetant kitas, lygiai kaip negalima gerbti tik mums
problemų nekeliančių negausių etinių mažumų, tuo pat metu ignoruojant ir
svetimkūniais laikant savo šalies homoseksualius piliečius. Mes ilgai tikėjome,
kad privalome atkurti ignoruotas ir pažeistas mūsų teises – teisę laisvai
vartoti gimtąją kalbą, lankyti bažnyčią, krikštyti vaikus ir panašiai. Bet egzistuoja
daugumos skirtingų šalia gyvenančių žmonių teisės, tapatybė ir orumas. Apie tai
mes, deja, pamirštame.“ Leonidas Donskis
Sakyčiau,
kad neblogų tekstų šiemet gavo mūsų šalies trečiokai per tarpinį lietuvių
kalbos ir literatūros patikrinimą. Žiūriu, kad neretai tai būdavo profesoriaus
Leonido Donskio mintys iš įvairių straipsnių, kokių, žinoma, šiomis dienomis
labai trūksta viešojoje erdvėje, kurie brėžtų punktyrus tarp lietuvybės ir
pasaulio, trinant ir ryškinant kultūrines žymes. Kas šiomis dienomis gali būti
aktualiau, nei mokytis būti laisviems ir priimti vieni kitus, kai iš tikrųjų
kiekvienas jaunuolis tetrokšta būti pripažintas? Mokytis laisvai gyventi
demokratijoje nėra lengva, juk daug lengviau, kad „griežta rankelė“ pasako, kas
yra geras, o kas ne, kaip reikia daryti, o kaip ne.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą