Sveiki,
Dar viena savaitė
užsidaro... Rytoj Saulės užtemimas tikriausiai ką nors atneš, ne vien tik vėjas
nuo Afrikos dulkių ir smėlio daleles, dėl ko esame raginame nevaikščioti lauke.
Juk šiaip ar taip daug kas priklauso nuo mūsų pačių nusiteikimo, pastangų sąmoningai atmesti ir ignoruoti tai, kas mus liūdina, pykdo. Vaikščiodamas sekmadienio pavakarį aplink cerkvę ir tvenkinius, galvojau apie šios nakties sapnus, apie tai, kaip kinta tikrovė. Dažnai prisimenu vaikystę, kuri, atrodo, lyg ir nebuvo lengva, bet iš šių dienų perspektyvos, rodos, kad turėjau to, ko dažnai nebeturiu, arba reikia pastangų tam kurti. Tačiau, kaip sakė, Jūratė Bitinaitė, ego neprimaitinsi, kad ir kiek jam šertum, o širdies maitinti nereikia, viskas viskas joje telpa, tik reikia atsigręžti ir ją atrakinti, sąmoningai nuo negatyvių dalykų kreipianti dėmesį į vidinius savo impulsus. Dažnai savo dienoraščiuose apie tai rašau, mąstau, generuoju ir nežinau tikresnės tiesos nei tai, kad tikrovė projektuojama iš vidaus. Gal ir tiesą sako toliaregiai, nuo pinigų ekonomikos mes pereiname prie energijos, apie kurią jau kalbėjo ir mūsų tautos išminčiai: ką pasėsi, tą ir pjausi.
P.
S. Ar klausote muzikos 432 Hz? Pabandykite.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą