(...)
Žydų kilmės jaunuolis Julius Liudvikas Vyneris (g. 1795 (paskutinis Abiejų Tautų padalijimas) – mirė 1962 m.) gyventi iš Dancigo (dab. Gdansko) į Mėmelį (Klaipėdą) atvyko jaunystėje. Čia sukūrė savo verslą, tapo garbingu pasiturinčiu miestiečiu. Tiesa, aukoti pradėjo vėlyvame amžiuje, bet už jo paliktus pinigus Klaipėdos mieste buvo atlikta daugybė labdaringų veiklų, pastatyta nusigyvenusių miesto pirklių prieglauda, vaikų ligoninė, turgaus halė, pabaigtas Šv. Jono bažnyčios bokštas, atliktas bažnyčių ir sinagogų remontas, nutiesta promenada į Tauralaukį.
J. L. Vyneris gimė balandžio 1 dieną.
Savojo gimtadienio dieną jis ištiesdavo Mėmelio Ilgojoje gatvėje (dab. H. Manto
g., prie „Lūjos“) stalus ir vaišindavo nepasiturinčius miestiečius.
J. L. Vyneris palaidotas miesto kapinėse
(dab. Skulptūrų parkas).
Iš J. L. Vynerio testamento: „1862 m.
vasario 24 d. miręs pirklys Julius Liudvigas Vyneris savo valia 1859 m.
rugpjūčio 3 d. paskyrė Magistratui 3000 markių sumą ir palūkanų procentus, kad
kiekvienų metų balandžio 1 d, jo gimtadienio dieną, būtų pamaitinta 100
vargšų.“
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą