2024 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Šios dienos citata: Gintaras Sarafinas apie lietuvių skaitymo kultūrą, vaikų ir mokinių skaitymo statistiką

 Sveiki,

 

„Kai nėra tradicijos, ji neperduodama ir jaunajai kartai. O jaunoji karta iš karto prašapo išmaniuosiuose įrenginiuose. Jie bando aiškinti, kad naujienas ir literatūrą skaito technologijų pagalba, bet nelabai tas vyksta. (...) Elektroninių skaityklių populiarumas taip ir neišsiplėtė. Skaito dalis žmonių, bet ne tiek, kiek turėjo jų atsirasti, palyginus su tuo, kiek sumažėjo knygų skaitymas. (...) Tūkstantį knygų perskaitęs žmogus ir tas, kuris yra perskaitęs vieną knygą yra nutolę šviesmečiais, turbūt nelabai ir susišnekėtų, nes jie tiesiog skirtinguose pasauliuose. Skiriasi jų savivoka, akiračio plotis, žodynas, temų ratas, išmintis.“ Gintaras Sarafinas

 

Kad ir ką bekalbėtume apie knygų skaitymą ir išradinėtume dviratį, kad skaityti neapsimoka, kai galima tekstą pažiūrėti vizualizuotą YouTubėje, visgi skaitymas lemia tautos sėkmę. Cituoju: „Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc. lietuvių per 12 mėnesių perskaitė bent vieną knygą. O tai reiškia, kad lietuviai skaito mažiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai (EU vidurkis – 52,8 proc). Šiek tiek mus lenkia ir kaimyninė Lenkija (54,6 proc.). O iš trijų Baltijos šalių daugiausiai skaito estai – 70,7 proc. (latviai – 50,3 proc.)“ Žiūrint iš ekonominės pusės, šiandien estai yra Baltijos lyderiai, mes vos šiek tiek lenkiame latvius. Kodėl ekonomikos našumas, inovacijos taip siejasi su skaitymo kultūra? Toli baksnoti nereikia, kad suvestume savišvietos ugdymąsi su gyvenimo kokybe.

 

Visgi Gintaras Sarafinas teisus, kad neturime skaitymo tradicijos, kokią turi, tarkim, islandai ar tie patys estai. Knygų skaitymas ne visada 100 procentų garantuoja saugų ir aprūpintą gyvenimą, tačiau akivaizdu, kad du kart du yra keturi, o ne penki ir ne trys. Kas tą skaitymo kultūrą turėtų puoselėti, jeigu švietimas to neįstengia padaryti? Mūsų švietimo sistema merdinčios būklės, ten tokie pinigai sukasi, bet naudos beveik jokios. Tėvų, sakyčiau, atsakomybė yra ugdyti vaiko skaitymo įgūdžius. Pats baisiausias dalykas yra, kai tėvai nusimeta atsakomybę ir tikisi, kad pagarbos, kultūros ir dalykinių įgūdžių išmokys mokykla. Deja, mokykla tik užtvirtina tai, kas jau daroma namuose, o jeigu namuose niekas nedaroma, o tėvas nėra vaikui matant knygos pakėlęs, tai iš kur bus tau skaitymo kultūra, jeigu YouTube ar kitos veiklos patrauklesnės? Reiktų prisiminti, kad skaitymas, nors ir malonus be galo dalykas, tačiau jis ir generuoja, komplektuoja asmenybę, todėl nereikėtų nuvertinti literatūros galios. Bet tenka pripažinti, kad ji visada pralaimės, jeigu namuose nebus knygų ir jeigu jos nebus skaitomos tėvų ir vaikų.

 

Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą