Sveiki visi,
Šiandien noriu trumpai pristatyti amerikiečių filmą
„Puikūs debatininkai“ (The Great Debaters) (200? m.) Tai pasakojimas apie 1935
metais labai populiarius debatus tarp universitetų. Čia centre – juodaodžių
ujama rasė, kuri dar tik pradeda kovoti dėl savo teisių. Nieko per daug
ypatingas Vilio koledžas iš Teksaso po truputį, turėdamas talentingą mokytoją,
kopia karjeros laiptais, dalyvaudami debatų rungtynėse, kol galiausiai papuola
į Harvardo universitetą ir pirmą kartą istorijoje atstovauja juodosios rasės
atstovams ir, žinoma, laimi. Iš tikro tai gan paprasta istorija, paremta
tikrais įvykiais ir neblogas Denzelio Vašingtono darbas tiek už kadro, tiek
pačiame filme.
Toks filmas man iškart priminė neseniai matytą „Tarnaitė“
(The Helps), tačiau iki to filmo šis filmas visgi „neprivažiavo“, kadangi
perdėm man pasirodė šiek tiek Holivudiškai perspaustas. Priminė eilinę dramą
apie sporto rungtynes su laimingai graudžia pabaiga. Taip, apsiašarojau ir aš,
kažko režisūra eilinį kartą suminkštino širdį ir paplūdau, tačiau reikia
pripažinti, kad filmas, kad ir kalbantis apie juodajai rasei sudėtingus laikus,
išlaiko pagrindines Holividunės dramos bruožus, manipuliuoja jausmais, tiksliai
žino, kada turi būti kulminacija, kaip suvesti viską į atomazgą ir sukalti ne
prastą, tačiau per daug kažkuo iš kitų dramų neišsiskiriantį filmą.
Pagrindinius vaidmenis atliko juodosios rasės aktoriai ir
jie tai padarė puikiai, net ir pats mažiausiasis, kuris iš pradžių buvo šiek
tiek nevykėlis įsimylėjėlis, o gyvenime padarė nemažą darbą juodosios rasės
teisių ginimo fronte. Filme taip pat linčiuojami žmonės, atkuriama ne tik,
manau, Teksase egzistavusi įtemta tarp juodosios ir baltosios rasės santykių
grūsčių. Patiko filmas ir tuo, kad jis nesusitelkia vien ties debatais, bet ir
įsiplečia ir į šeimyninius personažų santykius, kalbėdamas apie meilę ir
atmosferą pačioje šeimoje, kuri buvo pakankamai griežta, pvz. sūnus turėjo tėvą
vadinti „ponu“ ir jo prisibijoti... Dabar tėvų ir vaikų santykiai yra
neabejotinai konfliktiški ir gerokai pakitę.
Filmas tikrai patiks dramų mėgėjams. Nežinau, aš
asmeniškai kažko itin ypatingo šiame filme neįžvelgiau. Taip, tema ganėtinai
patiko, o jei taip būtų kokia „sportinė“ drama, leiskit pasikartot, apie
komandinį žaidimą, (nors debatai tai savotiškai ir yra), tikriausiai būčiau
neištvėręs eilinės obuolienės – marmaliodės. Šiaip rekomenduoju ne tik
pažiūrėti dramų mėgėjams, bet ir besidomintiems teise, Harvardo universitetu ir
kitais istoriniais dalykais.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą