Sveiki visi,
Vis grįžtu ir grįžtu į romantinių dramų pasaulį, šįkart filmas „Mano
geriausias meilužis“ (Prime) (2005 m.). Prisipažinsiu, kad šio filmo nebūčiau
nė už ką nežiūrėjęs, jeigu ne Meryl Streep ir Uma Thurman, sakau, jei šios
aktorės viename filme, filmas tiesiog negali būti labai jau prastas. Iš esmės
esu nusistatęs prieš šį pigų-banalų-pramoginį-nuvalkiotą žanrą, ypač prieš
amerikietišką – holivudišką formulę, pagal kurią filmas ir sukaltas. O sukaltas
jis kaip ir nesuskaičiuojamai daug tokių filmų, visa tirada prifilmuota su
„Draugų“ aktore J. Aniston ir kuriuos taip mėgsta mūsų liaudis. „Mano
geriausias meilužis“ iš esmės nėra blogas filmas, neskaitant to šablono, jau
nusidėvėjusių ir į antrą pusę išlindusių klišių – kameros judesiai, istorijos
rutuliojimas, kulminacija, poros santykių grandininė formulė – susipažinimas,
įsimylėjimas, susipykimas ir vėl susitaikymas.
Nepaisant to, buvo linksma žiūrėti kaip 23 ir 37 metų pora bando įprasminti
savo santykius, įveikdami amžiaus barjerą, kultūrinius skirtumus ir psichologę
motiną (Meryl Streep). Buvo vietų, kurios sukėlė šypseną, gražūs aktoriai, perdėm
nenuobodi istorija, galėtum pasakyti, kad net šiek tiek originali, tik jos
realizavimas supaprastintas dėl žanrinių kanonų. Kažkokių didelių pretenzijų
neturiu, nes atsižvelgiant į žanrą ir kūrėjo užmojus, filmas išėjo tikriausiai
toks, kokį jį ir norėta sukurti pramoginei auditorijai. Praleidau visai
neblogas valandas, pasijuokiau, vėl pabuvau su savo mylimom aktorėm. Iš tokio
filmo nieko per daug rimto tikėtis ir neverta, tačiau, pasikartosiu kaip r
ankstesniuose postuose – netgi ir toks kinas privalo būti tarp mūsų.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą