Filmas: "Cafe de Flore" / "Café de Flore"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Cafe de Flore“ (Cafe de Flore). Gal ir teisinga, kad „Kino pavasaris“, kuriame šis filmas dalyvavo, paliko originalų pavadinimą, nes jis šiek tiek kvailai skambėtų „Kavos gėlė“. Šiaip parsisiunčiau šį filmą ir, sakau, pažiūrėsiu be didelių emocijų, nes iš nuotraukų, į kurias užmečiau vieną kitą akį, pasirodė, jog filmas bus apie Dauno sindromą turinčius vaikus, o panašų ispanų filmą buvau matęs prieš keletą metų „Aš taip pat“ (Yo Tambien) (2009 m.), tačiau šis filmas pranoko mano lūkesčius...

Iš tikrųjų labai nustebino šis filmas visomis prasmėmis, o ypač siužetu ir emociniu koloritu. Šis Jean Marc Vallee režisierius jau yra mane nustebinęs su filmu „C.R.A.Z.Y.“ (2005 m.), tad nemaniau, kad šįkart jis visa galva perspjaus savo ankstesnį kūrinį. „Cafe de Flore“ – filmas tikras sielų peizažas. Tai pasakojimas ne apie Dauno sindromą turinčius vaikus, nors siužetinė linija jų gan ryški, bet tai pasakojimas apie žmonių sielos artumą, pasimetimą, susipainiojimą ir nesuvokimą, kas ir kodėl vyksta mūsų gyvenime. Filmas apie likimą, jeigu galima taip pasakyti, ir kažkuo man susisiejo su Julio Medem matytu filmu „Maištingoji Ana“ (Caotica Ana) (2007 m.). Didžiausia staigmena buvo netikėtumas, daugiau nei pusę filmo maniau, jog šios dvi siužetinės linijos – skyrybos ir Dauno sindromas yra tiesiogiai susijusios ir laukiau kaip užsuktas, kada šios linijos susikirs ir ale nustebins žiūrovą. Nė velnio taip neatsitiko, pabaigoje laikas ima tankėti, daug įvairių kadrų iš visokiausių laikotarpių ir viskas galiausiai paaiškinama ezoteriniu būdu. Suprantu, kad šiek tiek sunkoka būtų tiems, kurie apie sielos liepsnos dvynes ir jų teorijas nėra ezoterinėje šalyje nieko skaitę ir girdėję, o tuo labiau nieko nežino apie reinkarnaciją, šis filmas gali pasirodyti šiek tiek kuoktelėjęs, bet aš manau, kad „Cafe de Flor“ pasiekia šiek tiek išsilavinusį žmogų visomis prasmėmis. Filmas paliko stiprų įspūdį, nes tai kalbėjimas apie tiesioginę sielos susivokimo gelmę, jo pančius ir atradimą. Netikėtas finalas ir problemos sprendimas manyje sukėlė be galo daug emocijų...

Režisieriaus filme pateikia nuostabiai puikų prancūzišką garso takelį, kuris daugeliui žiūrovų įsirėš į sąmonę. Atpažįstamos kai kurios detalės iš „C.R.A.Z.Y.“ filmo – patefonas, plokštelės, žolės rūkymas ir t.t. Savita epochinė jausena, laikų maišymas taip pat jau tampa režisieriaus etikete. Ir tai yra nuostabu, nes manau, kad filmas labai vykęs, gražūs perėjimai, daug estetinių kadrų, originalių ir kartu gyvenimiškų minčių, žaismo, savitų charakterių, savito liūdesio ir savito džiaugsmo. Šiame filme atradau visko, ko reikia tobulam filmui, tad drąsiai jį vertinsiu aukščiausiais balais.

Daugiau apie filmą, rasite „Kino pavasario“ puslapyje, paspaudę ČIA.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela