Sveikučiai,
Filmas man pasirodė įdomus ir geras, bet ne toks geras, kad labai jau
sukrėstų ir patiktų. Atpažįstamas epinio pasakojimo braižas, kurį dabar
Spilbergas panaudojo kurdamas „Karo žirgą“, šitoks epinio pasakojimo būdas buvo
labai paplitęs 1990 – 2000 metų filmų sraute – tas pats „Forestas Gampas“, „Rudens
legendos“, „Sidro namų taisyklės“ ir t.t. Viskas įvilkta į panašų „celofaną“ –
muzikos takelis, ilgesingas smuikas, peizažai, graudulingas heroizmas, bėgimas
per laukus į vienas kito glėbį, istoriją pasakoja koks nors personažas iš savo
atminties ir t.t. Šiaip šio filmo epiškumą šiek tiek dengia uždara erdvė –
kalėjimo sienos, bet tai tik apgaulė.
Manau, kad tai filmas buvęs savo laiku gal ir didvyris, bet šiandien jis
manęs nepaėmė iki galo, nors ir personažai, ir Morgan Freeman bei Tim Robbins
buvo puikūs, charakteringi, tačiau persisunkusi holivudiško draminio heroizmo
pasikartojimai manęs jau nebeužkrėtė. Juosta man pasirodė jau ištęsta, ilgas
pasakojimas šiek tiek vargina, nors ir jaučiama metų slinkstis, kalėjimo
kasdienybė – tai taip ir turėjo būti. Bet šiaip vis vien siūlau pasižiūrėti,
tai ne prastas filmas, tačiau IMDb pirmos vietos toli gražu nevertas.
Jūsų Maištinga Siela
Nominuotas 7 oskarams, bet nelaimejes nei vieno.
AtsakytiPanaikinti