Sveiki,
Į rankas visai atsitiktinai papuolė graikų filmas „Trūkusi jaunystė“ (Wasted
Youth) (2011 m.). Kitiems šis filmas labai patiko. Žinot, mano filmo vertinimai
susideda ne vien tik iš „patiko“ ir „nepatiko“, dažniausiai esu linkęs pridėti
balų už tai, kad įžvelgiau kažkokį mechanizmą, kažką, kas juostą dažniausiai
pakylėja į šviesą, šįkart busiu negailestingai subjektyvus ir griežtas šiam
filmui. Nepatiko. Lėtas, tėknus pasakojimas, kasdienybės įspūdžiai ir pabaigoje
įvykdytas kriminalas, paliktas paties žiūrovų teismui... Tiesą sakant, buvo super nuobodu, šiaip mėgstu europietišką
filmą, bet šis tiesiog trūkinėjo, neišlaikė mano dėmesio, vis blaškė mane. Ypač
erzino tas paauglys su riedlente, nebuvo jokio charakterio, vien tik super natūralumas.
Žvelgiant giliau, supranti, kad filmas kalba apie visą Graikiją, jos
visuomeninę, tautos emocinę būklę, persisunkusią krizę, bedarbystę, depresiją,
liūdesį, rutiną... Tai filmas, kuris pasakoja apie Graikijos krizę, mums čia
atrodo, kad Graikijoje niekas nedirba, visi tinginiai, filmas visa tai lyg ir
atperka ir leidžia pasinerti į vidutinio graiko kasdienybę, gyventi su tuo
baisiu karščiu, su vidutinio amžiaus vyru, nusivylusiu gyvenimu, ir leidžia
gyventi su jaunąja karta, tačiau, kaip jau minėjau, man filmas visai nepatiko,
o gal buvau nepasiruošęs tokiam natūralizmo pliūpsniui – nežinau, tačiau yra
kaip yra.
Stipriai šio filmo rekomenduoju nežiūrėti pramoginio filmo mėgėjams,
gurmanai gali susigundyti ir jiems dar gali ir patikti, žinau, kad taip ir bus,
tačiau man nebuvo visai „be ryšio“, tačiau sėdėjau „dugne“.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą