Sveiki,
Į nagus papuolė filmas „Pradedantieji“ (Beginners) (2010 m.). Būsiu kaip
visada tiesmukas trumpai ir paviršutiniškai, be jokių analizių pasakysiu, kad
filmas tikrai geras. Mike Mills režisavo savo gyvenimą – 75 metų sulaukęs tėvas
sūnui pasako, jog jis visą gyvenimą buvo gėjus ir nuo šiol pradeda gyventi
gyvenimą iš naujo. Vaizdelis po kelių metų – tėvas miręs, sūnus vis dar niekaip
nedrįsta ir nesiryžta pradėti naujus santykius ir naują gyvenimo etapą. Puikios
pasakojimo paralelės, aliuzijos, vaidyba. Ewan McGregor ir Christopher Plummer
buvo nuostabūs, kurie vėl ir vėl prakalbo apie gyvenimo vertę. Šiaip filmas
labai slegiantis, emocionaliai išpildytas beveik iki maksimumo, tačiau tos
emocijos labai gilios, esminės. Liūdesys, Dieve, dar niekad nemačiau per visą
filmą Ewan tokio liūdno, viskas, ką jis bedarytų šiame filme, atrodo, kad
tuojau pravirks, nepaprasta vienatvė ir melancholija lydį personažą visą filmą.
Originalus ir gyvenimiškai subtilus siužetas kalba apie mūsų kasdienybę.
Labai patiko režisūra, kameros judesiai, o pasakotojas iš vis buvo
fantastiškas! Tos nuotraukos, pasakojimo liūdnas patosas ir lyginimas su
praeitais dešimtmečiais, jausena, užfiksuotas kitimas tiek žmogaus sąmonėje,
tiek kartų skirtumuose, jų virsmuose, bet išlaikant fundamentalų žmogiškąjį
branduolį, kuris niekada nekinta ir nekis. Iš pradžių filmas gali atrodyti
lėkštas, kažkoks beprasmis burbėjimas, blevyzgojimas, bet viskas susisieja ir
susiriša į labai skaudų empirinį gyvenimo mazgą, žmogaus galimybę sau suteikti
viską pradėti iš naujo.
Nežinau, kaip kitiems šis filmas, tačiau jis man padarė įspūdį gan nemenką,
juolab kad pats pajutau kažkokį ryšį su pradedančiaisiais iš naujo gyventi. Filmas
labai tiksliai užsibaigia. Ant sofos sėdi porelė – mergina ir vaikinas, tokie
netobuli, tokie pilni trūkumų, nedrąsūs, tokie skirti vienas kitam.
- - Kas
dabar bus?
- - Nežinau.
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą