Sveiki, skaitytojai,
Toks metas, kad masiškai
peržiūrinėju „Kino pavasario“ festivaliu kažkada nusižiūrėtus filmus ir šįkart
šiemet mirusio iraniečių režisieriaus Abbas Kiarostami drama „Patvirtinta kopija“ (pranc. Copie Comforme) (2010). Daugiakalbis ir
daugiakultūrinis filmas, kuriame pagrindinį darbą nudirba aktorių duetas –
prancūzė Juliette Binoche ir britas William Shimell. Tiesą sakant, filmas
nufilmuotas Toskanoje, taigi Italijoje, o aktorių duetas kalba trejomis Europos
kalbomis ir visą filmą susitikę šnekučiuojasi intelektualiomis ir buitinėmis
temomis.
Tas, kas nemėgsta
europietiško kino apie pasiplepėjimas, patariu šio filmo nežiūrėti, nebent
patiko R. Linklater trilogija „Prieš saulėlydį“, kurio koncepcija gana panaši –
susitikusi pora kalbasi visokiausiomis temomis, demonstruodamos savo aštrų
protą, kultūrinius skirtumus ir charakterio savybes. „Patvirtinta kopija“ gali
šįkart sužavėti ne tik išraiškiais ir daugiasluoksniais dialogais, bet ir gana
teatralizuotai inscenizuota jausmų kopijavimo ir virsmo evoliucija. Toks šarmingas
žaismas, kai nepažįstama pora ima apsimetinėti, kad jie susituokę 15 metų,
nejučia, iš tikrųjų jie pasiduoda vaidybai, kol galiausiai viskas perauga į
tokį etapą, kad žiūrovas suklaidinimas: palaukit, tai susitikimo pradžia buvo
apsimestinė, ar čia pabaiga tapo tikra? Manau, režisieriui pavyko sukurti gana
įdomų teatrinį santykių virsmo būdą ir pažaisti su žiūrovais ir pačiais
aktoriais, bet tai tikriausiai tas žaismingumas ir yra pati geriausia filmo
idėja, o tie pokalbiai apie meną ir kopijas, apie santykius ir t. t., kad ir
kaip bežiūrėtume, vis tiek atrodo kažkur jau matyti.
Visgi esama ir apgalvotų
kadrų, pvz., dalį kelionės veikėjai keliauja mašinoje ir režisierius filmuoja
juos per stiklą, nors mes matome tik veikėjų veidus, tačiau stikle matome
Toskanos namų sienas ir stogus – aplinkos ir veikėjų dermė, įdomus žiūros
taškas toks pat žaismingas, kaip ir veikėjų jausmų ir santykių anatomija. J.
Binoche už šį vaidmenį pagaliau pelnė „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino
festivalyje, tačiau nepasakyčiau, kad tai jos stipriausias darbas, tačiau,
taip: aktorė laisvai kalba itališkai, prancūziškai, angliškai, skleidžia
moterišką žavesį ir, rodos, nesuvaidintą natūralumą, todėl į ją niekada
nepabosta žiūrėti, kad ir ką ji bevaidintų, todėl džiaugiuosi, kad ji inspiravo
mane pažiūrėti „Patvirtintą kopiją“.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą