Sveiki,
Šiandien – pavasario lygiadienis
ir nuo šiol šviesos mūsų šiauriniame pusrutulyje daugiau nei tamsos. Paskutiniu
metu labiau mėgstu rudenį nei pavasarį. Būtų kas pasakęs anksčiau, kad pats
šitaip apsiversiu kaip pusrutulis, niekada nepatikėčiau, nes iš esmės maniau,
kad esu absoliučiai pavasario žmogus. Tiesa, dabar nebemanau.
Tarp lėkimo ir gyvenimo
temperatūros svyravimų kartais pritrūksta miligramo pozityvumo, nes leki,
graužiesi, kaltini, pyksti ant savęs ir aplinkinių dėl to paties beprotiško
lėkimo, dėl klaidų, kurias darai nuolat, nors sakai, kad nebedarysi, bet vis
tiek lipi ant to paties grėblio... Daugybė priežasčių būti nelaimingiems.
Pernelyg daug, tad...
Lygiadieniui atėjus
nusprendžiau suformuluoti trumpas gyvenimo pamokas sau, dėl ko verta tiesiog laisvai
be pretenzijų gyventi.
Pirmoji
priežastis: Aš negaliu sustabdyti upės. Tiesiog
negaliu! Ji teka, o aš vaikštau ir tai yra mūsų skirtingos prigimtys. Kam stabdyti
upę ir bandyti viską sukontroliuoti? Tai ne mano galioms. Ir nereikia. Upė
teka, o aš geriau joje išsimaudysiu ir pasiimsiu iš jo švarą. Upė ir aš –
nesame priešai, kaip bando įrodyti aplinkiniai ar kvaili diegiami įsitikinimai,
todėl verta gyventi geriau taikoje su upe.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą