Sveiki,
Nusprendžiau
metus užbaigti su išties geru filmu, nes paskutiniu metu niekaip nerandu jokios
geros juostos tarp tų išliaupsintų filmų – matyt, tokia jau dalia, kad su
metais vis sunkiau aptikti ką nors ypatingo, nes tampu tiesiog pernelyg
reiklus. Lenkų filmas, kurį jau laiko šedevru, pavadinimu „Šaltasis karas“ (lenk. Zimna
wojna) (2018) ką tik pelnė daug svarbių Europos kino akademijos
apdovanojimų ir yra rimtas pretendentas laimėti „Oskarą“ 2019 metų kino
sezonuose.
Kalbant
apie patį filmą, nuo pat pirmųjų kadrų traukia savo sakralia ir unikalia
raiška. Juodai baltame filme viskas daugiau ar mažiau labai skoninga ir
estetiška ir, žinoma, mums, lietuviams, filmas dvelkia laikmečio nostalgija,
nors mano karta negyveno ir nepatyrė sovietmečio ir Šaltojo karo, tačiau dėl
tautinių motyvų, ideologijos, kažin, ar rasime labiau artimesnę tautą už
lenkus...
Visgi
filmas ne apie Šaltąjį karą, veikiau tai tik istorinis kontekstas, nusidriekęs
per du dešimtmečius, tikrasis šaltasis karas yra dviejų įsimylėjėlių muzikantų
tarp Varšuvos ir Paryžiaus širdyse, kurie kaip du ožiai vis susibėga, kad
patirtų meilę, bet po to vėl išsiskiria... Iš esmės juk paviršutiniškai
siužetas yra super banalus: myliu-noriu-negaliu. Visais atžvilgiais tokios
meilės peripetijos tampa klasikiniu absurdu, tačiau P. Pawlikowskis randa būdų
ir formų, kaip klasikinį siužetą paversti spindinčiu melancholišku
brangakmeniu. Pasakojimo forma, maniera, susitelkimas į natūralias detales,
gyvus charakterius išties stebina ir priverčia ne kartą kilstelėti antakį ir
pasakyti: kaip paprasta, bet kaip tai puikiai veikia!
Nuostabus
lenkų aktorių duetas Joanna Kulig (man jau žinoma iš ankstesnių filmų) bei
Tomasz Kot buvo tokie organiški, kad nejučia prisiminiau iš tikrųjų seną gerą Holivudą,
kada tokie gražuoliai įsimylėdavo tokias gražuoles ir būdavo tokie nutrūktgalviški...
Sąsajų su senuoju nespalvotu kinu ypač daug. Galiu pasakyti, kad lyginant su
šio režisieriaus ankstesniu daug kam stogą nunešusiu tyliuoju filmu „Ida“
(2013), man „Šaltasis karas“ įtikinamesnis, jaukesnis ir tikresnis visomis
prasmėmis. „Ida“ man buvo pernelyg tylus, pernelyg pauzuojantis, reikalaujantis
pauzėse žiūrovui susikurti prasmes, perdėm, tokiu atveju man vėrėsi tiesiog
negyvumas, bet „Šaltajame kare“ viso to nebelieka, todėl man jis paliko išties labai
gerą įspūdį.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų
vidurkis: 91/100
IMDb:7.8
Jūsų
Maištinga Siela
Gal kas žiūrėjote? Kokie atsiliepimai?
AtsakytiPanaikinti