Sveiki,
Danai
seniai pagarsėję kaip gerų ir provokatyvių filmų kūrėjai, tad kasmet pirmiausia
kino festivaliuose dairausi daniško kino, nes retai kada nuvilia. Scanoramoje
pristatyta Thomo Daneskovo komedija „Laukiniai vyrai“ (dan. Vildmænd)
(2021) žadėjo skandinaviško juoko valandas, tačiau tikriausiai reikia būti
absoliučiai skandinavu, kad pajustum visas šio filmo subtilybes.
Istorija
pasakoja apie savo žmoną ir dvi mažametes dukras palikusį daną Martiną, kuris
ima klaidžioti Norvegijos kalnuose, apsigaubęs pirmykščio žmogaus kailių
imitacijomis. Pavargęs nuo pernelyg patogaus gyvenimo, reiklios ir erzinančiai
rūpestingos žmonos Martinas leidžiasi į vyrišką išbandymą kalnuose, nes žmogus
pamiršo, ką reiškia vyriški išbandymai, medžioklė ir gamta. Tačiau lepūnui ir
civilizacijos išnešiotam Martinui gamtoje ne ką geriau, jis simuliuoja, todėl
paslapčia vis tiek naudojai išmaniuoju, apiplėšia degalinę, nes neįstengia
susimedžioti maisto. Galiausiai jis miškuose susipažįsta su kontrabandininku,
kuriam susiuva sužalotą koją, abu jie bėga nuo policijos į laukinių vikingų
kaimelį, ieškodami laisvės ir laukinio gyvenimo...
Pradėkime
nuo to, kad filmas absoliuti vyriškumo išbandymo parodija. Šiuo metu itin
klesti hipsteriškos vyrų grupės, kurios siūlo įvairius tautinio tradicinius išbandymus
(maudynes eketėje, jėgos pratybos, grupines vyrų meditacijos...), Vakarų pasaulyje,
o jau ir Lietuvoje vis labiau populiarėja vyriškos terapijos, kuriose kalbama
apie profilaktinį atsiskyrimą nuo moters ir vaikų savo dvasinei sveikatai
stiprinti, pabūti, kitaip sakant, su berniukais.
Martinas
tikriausiai ilgėsi to ryšio, todėl jo atsiskyrimas ir išėjimas į gamtą turėjo
būti įkvėptas tikriausiai tų pačių vyrų herojų, kuriuos matome dokumentikoje,
kurie organizuoja asmeninius išbandymus (prisiminkime mūsų Aurimą Valujevičių),
tačiau Martinas nusipenėjęs jautruolis, kurio ketinimai ir išbandymai
šioje istorijoje tampa smagia tokių siekių be pasiruošimų parodija. Iš vienos
pusės filmas šmaikščiai juokauja iš kultūrinių danų ir norvegų subtilybių, o iš
kitos pusės rodo suglebusio ir suvaikėjusio (net sukvailėjusio) vyro
karikatūrą, kuri tampa linksma pramoga šiuolaikiniam žiūrovui, kuris bent kartą
mynė su dviračiu lygiais išasfaltuotais Lietuvos takeliais ir pusę metų jautėsi
dėl to žygio šį bei tą gyvenime nuveikęs, nes galėjo numintais kilometrais
pasidalyti socialiniame tinkle.
Filmas,
nors kartais perdėtai absurdiškas, tačiau gana taikliai išjuokia mūsų sureikšmintas
pastangas keisti gyvenimo tėkmę drastiškais būdais, kuriuos ryžtamės daryti
prisižiūrėję Netflix serialų apie vikingus arba super didvyrius ir įtikėję, jog
mums taip pat lengvai seksis kaip ir fiktyviems multiplikacinio pobūdžio serialo
veikėjams. Aišku, banaliausia ir neįdomiausia filmo dalis visgi buvo tas hašišo
prekeivis, kriminalinė bėgimo ir susišaudymo linija, kuri labai popsiškai
suvynioja socialinio liguisto hipsterio tėčio pakrikimą į pernelyg holivudinę
kriminalinę formą. Vis tik tai savito kolorito komedija, kuri nepretenduoja
visiems patikti.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą